Verslosavaite.lt nuotr.

Nesinori atsidurti vienose gretose su Lietuvos politikos skandalistu Algirdu Paleckiu, žadėjusiu nacionalizuoti šį laikraštį, tačiau tokių radikalių minčių sunku išvengti.

„Lietuvos rytas“ – ne kartą kritikuotas už žurnalistinės etikos pažeidimus, kritikuotas už „drakoniškas“ antraštes skandalingų temų eskalavimą, neobjektyvumą ir panašius negerus dalykus.

Pastaruoju metu šiame leidinyje pasirodžiusios publikacijos vėl verčia sugrįžti prie šių temų. Vardan teisybės, reikia pasakyti, kad dažnai ten galima rasti ir visai neblogų straipsnių, tačiau kartas nuo karto pasitaikantys „perliukai“ tiesiog „žudo“.

Vienas iš tokių – prieš mėnesį (rugsėjo 12 d.) pirmajame puslapyje kaip pagrindinė tema publikuotas straipsnis „Į tėvynę grįžusi šeima – priblokšta ir nesaugi“.

Straipsnyje aprašoma istorija, kaip į Lietuvą po šešerių metų, praleistų Ispanijoje, sugrįžusi lietuvių šeima nukentėjo nuo vietinių banditų. Vienas iš šeimos vaikų – penkiolikametė dukra – buvo įgrūsta į automobilio bagažinę, tačiau po kurio laiko jai pavyko pasprukti.

Rašinio pabaigoje nepamirštama pridėti, kad dukros tėvas jau apsisprendė grįžti atgal į Ispaniją, nes Lietuvoje negali išlaikyti šeimos, o dukros pagrobimas – paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.

Įvykis – nemalonus ir bauginantis, tačiau ar verta apie tai pasakoti pirmajame rimto (?) dienraščio puslapyje? Koks šios publikacijos tikslas? Atbaidyti emigrantus nuo grįžimo į Lietuvą ir paskatinti svarstančius, ar vykti į užsienį, kuo greičiau tai padaryti?

Jei į Lietuvą sugrįžtantys emigrantai būtų nuolat užpuldinėjami ir jiems čia pasirodyti būtų pavojinga, tada sprendimas pranešti apie tai pirmame puslapyje būtų suprantamas. Tačiau minėtame straipsnyje kalbama tik apie vieną atvejį.

Kaip ten bebūtų, „Lietuvos rytas“ vis dar tebeturi gana rimto laikraščio įvaizdį ir nemaža dalis žmonių juo tiki. O jei ir nenori tikėti, vis tiek nejaukiai jaučiasi matydami tokias antraštes, kaip aptariamo straipsnio.

Galbūt laikraščio vadovai pasiteisintų, kad tokiu drastišku būdu norėjo atkreipti valdžios dėmesį į mūsų šalį kamuojančias problemas. Tačiau akivaizdu, kad tokių publikacijų efektas yra priešingas – priverčia žmones jaustis nesaugiai ir didina nusivylimą savo šalimi, o kartu ir prisideda prie nestabilumo Lietuvoje didinimo.

Pastaruoju metu „Lietuvos rytas“ tiesiog mėgavosi beviltiška „Žalgirio“ krepšinio klubo padėtimi: chuliganiškos antraštės skelbė apie „sužvėrėjusius“ klubo legionierius, „alkanus“ krepšininkus, „nemokančius dirbti“ klubo vadovus, buvo bandoma skleisti gandus apie „Žalgirio“ grasinimą Kauno merui. Tai jau buvo panašu į gulinčio priešininko spardymą kaustytais batais...

Visa tai vainikavo „pabėdavojimas“, kad „Lietuvos rytas“ iš Vilniaus savivaldybės gauna šimtą kartų mažesnę paramą nei „Žalgiris“ iš Kauno savivaldybės.

Todėl nenuostabu, kad kartais imi ir pagalvoji apie radikalias priemones...

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų