Nerijus Budrys   
2008 01 08, 06:28
Dar kartą apie reklamą, alų, krepšinį ir... Anglijoje uždraustą futbolą

Image
D.Kanapecko nuotr.
Visą šventinį laikotarpį nenurimo aistros dėl naujųjų alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Kaip ir visada tokiais atvejais netrūko kaltinimų vieni kitiems, kietakaktiško siaurų savo interesų gynimo, įvairių akibrokštų ir netikėtų „atradimų“. Vis tik norėtųsi atkreipti dėmesį į mūsų Seimo narių „darbą“, dėl kurio ir užvirė visa ši košė.

 

„Darbščiosios Seimo bitutės“ 

 

Galima tik įsivaizduoti, kaip „dirba“ mūsų Seimas, jei sugeba priimti įstatymą, kuris sukelia valstybėje tokią sumaištį. Argi prieš priimant įstatymas neturėtų būti visapusiškai apgalvotas, apsvarstytas, išdiskutuoti visi galimi pliusai ir minusai. Tikrai nereikia būti genijum, kad suprastum, jog tokio įstatymo įgyvendinimas užkirs kelią ne tik sporto, bet ir daugelio kitų renginių ar net filmų rodymui.

 

Todėl natūraliai kyla klausimai, kaip Seimo nariai dirba savo darbą, už ką gauna atlyginimą? Ar suvokia savo darbo svarbą, ar jaučia atsakomybę už priimamus sprendimus? Ir šis įstatymas jau atnešė nemažus nuostolius tiek televizijoms, tiek alaus gamintojams, tiek sporto organizacijoms. O jeigu taip pat atmestinai priimami ir įstatymai, reglamentuojantys mokesčių surinkimą, importą, eksportą, prekybą, gamybą, įvairias saugumo priemones, duomenų apsaugą ir panašūs? Kokių nuostolių galime tikėtis tada?

 

Seimo priimtos pataisos, draudžiančios rodyti net alkoholio gamintojų logotipus, televizijoms atidavė svarbų kozirį, kuriuo remdamosi jos gali šantažuoti Seimą ir reikalauti panaikinti bet kokius apribojimus transliuojamai silpnojo alkoholio reklamai.

Žala Lietuvos ekonomikai? Ar tikrai?

 

Vietoj makabriško klipo, siundančio ant Seimo narių krepšinio mėgėjus, per televizijas jau pasigirdo balsų, kalbančių apie tai, kad toks draudimas kenkia Lietuvos ekonomikai ir geriau esą būtų ne drausti reklamą bet iš aludarių kišenės skirti daugiau pinigų alkoholio antireklamai. Įrodinėjama, kad reklama neskatina alkoholio vartojimo, nors yra ir kitokių duomenų.

 

Žinoma, tai būtų palankus sprendimas tiek aludariams, tiek televizininkams, nes geriau sumokėti 10 proc. nuo pelno antireklamai, nei iš viso būti nepastebimiems televizijoje. Televizijai – užtikrintos pajamos ir už alkoholio reklama ir už antireklamą.

 

Draudimas patogiausiu laiku rodyti silpnojo alkoholio reklamą nėra naudingas iš to pajamas gaunantiems verslo objektams, tačiau negalima teigti, kad jis žalingas visai valstybės ekonomikai. Gal vertėtų paskaičiuoti kiek pinigų yra išleidžiama alkoholizmo gydymui, kiek žalos patiriama girtų piliečių padarytiems nuostoliams padengti: muštynės, dūžtantys stiklai, avarijos, niokojami kelio ženklai, nelaimingi atsitikimai darbe – tai daugiausia alkoholio sukelti padariniai.

 

Nauda ir keistenybės

 

Natūralu, kad jei mažiau per televizija bus kalama į galvą alkoholio reklama, rečiau prisiminsime, kad „reikia“ išlenkti butelį ar bokalą vieną kitą. O tai bus tik į naudą. Juk taip atsitiko su rūkymu – uždraudus rūkyti viešojo maitinimo įstaigų patalpose daugelis apklaustųjų prisipažino rečiau prisidegantys cigaretę. Daug patyrusių medicinos profesorių taip pat pritarė alkoholio reklamos draudimui. Džiugu, kad pritariančių šiam draudimui balsas televizijos, aludarių ir Seimo narių rietenų fone buvo pakankamai stiprus.

 

Beje, kalbant apie naudą – televizijai tiesiogiai nerodžius krepšinio rungtynių, išlošė kitos žiniasklaidos priemonės. Čia dar vertėtų pridurti, kad apie trečdalis Lietuvos gyventojų galėjo rungtynes su visa alkoholio reklama stebėti per kabelines televizijas, o dar 30 000 – internetu, nes apie šiuos transliacijos kanalus Alkoholio kontrolės įstatyme – nė žodžio. TV3 atstovai pažadėjo, kad padarys viską, jog tiesioginę transliaciją internetu galėtų matyti dar daugiau žiūrovų.

 

Ar logiška drausti alkoholio reklamą vienais kanalais, kai beveik pusė auditorijos ją gali stebėti kitais būdais?

 

Auksinė lietuvių kantrybė

 

Keistenybių visoje šioje istorijoje buvo ir daugiau: televizijos aikštijosi ir garsiai rėkė nerodysiančios krepšinio, dėl salėse ir ant žaidėjų aprangų esančios reklamos, nors dažnai tos reklamos dar reikia gerai paieškoti. Jos net nebandė ieškoti susitarimo su krepšinio klubais dėl reklamos pašalinimo.

 

Viena iš pataisų iniciatorių, valstybinės tarnybos, kontroliuojančios Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymą, vadovą viešai įtikinėjo atlaidžiau žiūrėti į pažeidimus, o šis uolumo priepuolio staiga ištiktas grūmojo baudų vėzdu ir tvirtino, kad pasigailėjimo nebus. Nors jau kuris laikas buvo pažeidžiami kiti minėto įstatymo punktai, draudžiantis spausdinti alkoholio gamintojų logotipus leidinių viršeliuose ir panašūs...

 

Pabaigai. Ketinimai buvo geri, tačiau jau žinome, kad gavosi kaip visada... Tiesiog mūsų seimūnams išties labai pasisekė, kad lietuviai tiesiog neišpasakytai kantrūs žmonės. Pabandykime įsivaizduoti, kas atsitiktų Anglijoje ar, tarkime Italijoje, jei tenykštė valdžia staiga uždraustų tautai žiūrėti futbolą?

 

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

 

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: