Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) vieną po kitos pralaimint bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl ŽŪM sprendimo neskirti Europos Sąjungos paramos saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybai bei renovacijai – valdininkai planuoja kitus būdus, remiantis kuriais šios paramos ir toliau būtų galima neskirti.

Ministeriją į teismą padavusių pareiškėjų žiniomis, rengiamasi pasitelkti Konkurencijos tarybos išvadas klausimu, dėl kurio jau yra pasisakiusi Europos Komisija.

„Ministerijos valdininkai kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydami išsiaiškinti, ar elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas per valstybės palaikomą tarifą turi valstybės pagalbos elementų. Tačiau Europos Komisija jau yra nagrinėjusi analogišką pagalbos schemą, naudojamą Lietuvoje nuo 2008 m., ir tuomet pareiškė, kad tokia pagalbos schema yra suderinama su Europos Bendrijos sutartimi.

Po to niekam Lietuvoje nekilo abejonių, ar paramą iš Europos sanglaudos fondo bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo gavusios įmonės turi teisę gauti tokį patį elektros energijos pardavimo tarifą, kokį gauna visos kitos sektoriaus įmonės, naudojančios atsinaujinančius energetinius išteklius“, - komentuoja vienas iš bylą prieš ŽŪM laimėjusių ir elektrinę statyti planavusių pareiškėjų Audrius Vaičiūnas.

Pasak jo, po teigiamo teismo sprendimo pareiškėjai jau ruošėsi pradėti metus vėluojančias investicijas į Lietuvai itin reikšmingus žaliosios energetikos projektus, bet ir vėl buvo šokiruoti ŽŪM valdininkų akibrokšto. Budrumą pradėję demonstruoti aukščiausi ministerijos valdininkai nenori pripažinti nei teismų sprendimų, nei Seimo kontrolieriaus kaltinimo biurokratizmu.

„Teismui panaikinus ministerijos kanclerio potvarkį Nacionalinė mokėjimų agentūra sugebėjo per mėnesį įvertinti paraišką, tuo šiek tiek nustebindama ir nudžiugindama. Tačiau, kai gavau žinią, kad ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą supratau, jog vėl prasidėjo paieškos priežasčių, kaip paraiškas atmesti ir paramos neteikti. Toks ministerijos atkaklumas kelia daug abejonių, juolab, kad įmonės, besikreipusios paramos į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą su lygiai tokiais pačiais projektais ir esant tokiam pačiam teisiniam reguliavimui, paramos sutartis kaip tik dabar pasirašinėja“, - sako A.Vaičiūnas.

Primename, kad 2009-ųjų metų rugpjūtį Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Tuo metu ministerijos pareigūnai visomis išgalėmis skatino pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta žaliosios energijos projektų vystymui.

Vis dėlto praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Projektų atmetimas motyvuotas tuo, jog negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Dėl šio sprendimo į teismą kreipėsi apie 100 žaliosios energetikos vystytojų.

 Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio Verslosavaite.lt neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė. Savo bendrovės pranešimus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

Susiję straipsniai:

• „Mercedes-Benz Vito“ švenčia 25-erių metų jubiliejų
• Šią vasarą lietuviai už elektrą mokėjo mažiausiai per pastaruosius 5 metus
• Inovatyvi e-platforma sumažina riziką ir išlaidas transporto versle
• Vis daugiau lietuvių neatsispiria pagundai sudalyvauti Bagažinių turguje
• Miestelio darbuotojai užimtų daugiau kaip trečdalį „Žalgirio“ arenos