reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Kyšiai.lt
Portalas prieš korupciją

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimai
Tyrimai LT

Žurnalistikos kursai
Susipažink su žurnalisto profesijos subtilybėmis

Jaunimo naujienos
Jaunimo naujienos

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

reklama

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas   
2017 02 09, 10:37
Lietuvos prekybininkų antkainiai: dideli ar maži?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje.

 

Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo. Tačiau ar iš tikrųjų Lietuvos prekybininkų taikomi antkainiai yra tokie dideli?

 

Mažesni antkainiai – didesnis uždarbis

reklama

 

Kaip rodo Registrų centrui teikiamos prekybos centrus valdančių įmonių finansinės ataskaitos, 2013-2015 m. vidutinis antkainis, t. y., skirtumas tarp įsigytų produktų savikainos ir pardavimo kainos, buvo 25,3 proc. Pirmiausiai, antkainis nelygu pelnui. Antkainis leidžia prekybininkams išlaikyti parduotuves, mokėti atlyginimus darbuotojams, padengti logistikos, reklamos ir kitas išlaidas. Pagrindinių prekybos centrų grynasis pelnas minėtu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 1,9 proc. nuo apyvartos.

 

Vis dėlto, tarp pagrindinių prekybos centrų Lietuvoje egzistuoja gana dideli skirtumai – antkainiai svyruoja nuo 7 iki 35 proc. Skiriasi ir jų pelningumas – grynasis prekybos centrų pelnas, skaičiuojant nuo apyvartos, Lietuvoje svyruoja nuo 1 iki 4 proc.

 

Daugiau uždirba tie prekybos centrai, kurių taikomi antkainiai yra mažesni. Tą galima paaiškinti paprastai – mažesnės kainos sugeneruoja didesnį lankytojų srautą. Tokią tendenciją matome ir įvertinę valdomų parduotuvių skaičių – kuo mažesnis antkainis, tuo didesnė vienos parduotuvės apyvarta. Tai reiškia efektyviau išnaudojamą parduotuvės plotą ir nulemia didesnį vienos parduotuvės uždirbamą pelną.

 

Antkainiai užsienyje panašūs

 

Vidutinis antkainis, taikomas užsienio šalyse veikiančių prekybos centrų, tokių kaip „Wal-Mart“ (JAV), „Carrefour“ (Prancūzija), „Tesco“ (Jungtinė Karalystė), „Metro“ (Vokietija), „ICA“ (Švedija) ir kt., 2013-2015 m. buvo labai panašus kaip Lietuvoje – 24,9 proc. Panašus buvo ir pelnas – 2,2 proc. nuo apyvartos.

 

Tarp šių prekybos centrų taip pat egzistuoja dideli skirtumai. Štai mažiausią vidutinį antkainį minėtu laikotarpiu taikė „Tesco“ – 2,8 proc. Šis prekybos tinklas, norėdamas varžytis su mažesnes kainas taikančiais konkurentais, kurį laiką kainas mažino iki begalybės. Tačiau tai ne tik neleido susikrauti pelno, bet ir atvedė prie vieno didžiausių nuostolių Jungtinės Karalystės verslo istorijoje – 2014 m. jis siekė 6,4 mlrd. svarų. Savo ruožtu kiti prekybos centrai, pavyzdžiui, „Wal-Mart“, palaiko stabilų – 33 proc. – vidutinį antkainį.

 

Žemas maisto produktų įperkamumas

 

Tačiau vienodas antkainis nereiškia vienodų kainų. Kaip rodo ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenys, maisto kainos Lietuvoje siekia 76 proc. bendrijos vidurkio. Kadangi antkainiai visose šalyse panašūs, mažesnės kainos reiškia tai, kad Lietuvoje mažesnės ne tik parduodamų produktų kainos, bet ir jų savikaina. Tokią situaciją pirmiausiai lemia faktas, kad Lietuvoje vis dar vartojame nemažai lietuviškų produktų, kurių savikaina mažesnė. Be to, dėl mažesnių pajamų vartojame vidutiniškai pigesnes prekes.

 

Vis tik Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą kainomis galima suprasti. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje sudaro vos 30 proc. ES vidurkio. Taigi, pagal maisto produktų įperkamumą esame vieni iš ES autsaiderių ir lenkiame tik Vengriją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. Maisto produktų įperkamumas Lietuvoje nuo ES vidurkio atsilieka maždaug 2,5 karto.

 

Tik pagrindinė problema čia nėra maisto kainos, bet žemi atlyginimai. Todėl mūsų visų pastangos pirmiausiai turėtų būti nukreiptos į Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimą, ypatingą dėmesį teikiant švietimo sistemos reformai, tam, kad galėtume vytis išsivysčiusias Europos šalis pagal pragyvenimo lygį. Savo ruožtu valdžia turėtų pasirūpinti skurdžiausiomis visuomenės grupėmis, mažinti nelygybę. Didžiausias neišnaudotas resursas – milžiniškas šešėlinės ekonomikos mastas, neleidžiantis ryžtingiau didinti pensijų, kitos socialinės paramos.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama