TOP promo
 
VersloSavaite.lt   
2020 07 08, 14:44
Lietuvių startuolis mažina taršą ir trečdaliu didina derlių

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Mažinti Baltijos jūros ir Baltijos regiono paviršinių vandenų taršą bei trečdaliu didinti derlių – tokią dvigubą naudą tiek gamtai, tiek ir žemės ūkiui teikia inovatyvus lietuvių patentuotas sprendimas.

 

Jį sukūrė startuolis „EkoDrena“, dirbamuose laukuose diegiantis išmaniosios melioracijos technologiją. VDU Žemės ūkio akademijos tyrimai rodo – pasitelkus šią sistemą sausais 2018-aisiais, gautas vidutiniškai 37 proc. didesnis žieminių kviečių derlius.

                           

Ekologiškas ir inovatyvus sprendimas neliko nepastebėtas ir ekspertų: pirmąkart vykusiame tarptautiniame Baltijos regiono inovacijų konkurse „Clean Water Hackathon“ jis nurungė konkurentus ir laimėjo pirmąją vietą.

 

Sausino, bet sausrų nenumatė

 

Baltijos jūra ir viso Baltijos regiono paviršiniai vandenys žemės ūkio skleidžiamų maistinių medžiagų yra teršiami nuolatos. Reguliuojamo drenažo sistemas diegiančio startuolio „EkoDrena“ vadovo Jono Steikūno teigimu, tokią nepertraukiamą žalą lėmė dar sovietmečiu Lietuvoje sutrikdytas natūralus vandens ciklas ir režimas.

reklama

 

„Situacija yra labai rimta ir iki šiol nespręsta. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, gavo virš 1 mlrd. eurų investicijų sutvarkyti koncentruotą taršą, tačiau pinigus paskirstė miestų nuotekų valyklų statyboms. Melioracijos skleidžiamų nitratų, azoto, fosforo žalos mažinti nesiimta,  nors tai daryti reikėtų.

 

Lietuvoje visada vyravo gojai, raistai, pelkynai, iki praėjusio amžiaus vidurio gyvenome natūraliomis sąlygomis – toks buvo ir vandens režimas, kurio visada iškrisdavo per daug. Esame perteklinės drėgmės šalis, todėl nuo 1950-ųjų pradėtos įrenginėti drenažo sistemos. Sovietų valdžia, dabartine verte, į melioraciją investavo apie 8 mlrd. eurų. Per pusę amžiaus iš 3 mln. turimų hektarų dirbamos žemės, drenažu nusausinta apie 2,6 mln. hektarų“, – sako J. Steikūnas.  

 

Anot pašnekovo, saugantis įšalo, drenažo sistemos buvo įrengtos 1,5-2 metrų gylyje, tačiau jos pasiteisino iki klimato atšilimo pradžios. „Dabar vandenį reikia ne tik nusausinti. Mokslininkai ir klimatologai pastebi – pastarąjį dešimtmetį dažnėja bei ilgėja pavasarinės sausros, o šis procesas sutampa su pagrindine augalų vegetacija. Tuomet, kai programuojamas visas jų būsimas derlingumas, augalai ima saugotis, augimas sutrinka ir derliai būna maži“, – papildo J. Steikūnas.

 

Našumas išauga trečdaliu

 

Paklaustas apie išeitį, J. Steikūnas kalba apie išmaniosios melioracijos sprendimą – pažangų būdą didinti tiek tvarumą, tiek žemės ūkio produktyvumą. Reguliuojamasis drenažas, pasak inovacijos kūrėjo, teikia dvigubą naudą: įrengus jį, išlošia ir ūkininkas, ir gamta.

 

„Išmanioji melioracija pakelia vandens lygį iš 2 m gylio į optimalų paviršių – 45-60 cm nuo dirvos viršaus. Taip laukai gali būti dirbami technikos, o vanduo užlaikomas prie šaknų zonos,  todėl pastarosioms pakanka drėgmės maitintis.

 

Pasitelkus išmananiąją melioraciją, iš drenažo išbėga iki 90 proc. mažiau vandens. Kartu, ir laukuose naudojamų trąšų. Tyrimai rodo, kad tokiu būdu pašalinama ir iki 40 proc. mažiau azoto. Išmanioji melioracija taip pat vandenį užlaiko aukščiau, jis neišbėga pro drenažo vamzdžius, po truputį geriasi į gruntinius vandenis ir maitina upes bei upelius“, – pastebi pašnekovas.

 

Tuo tarpu, augančio ūkio produktyvumą J. Steikūnas įvardija skaičiais. Remdamasis tyrimais, jis teigia, jog laukuose, kuriuose įrengtas reguliuojamas drenažas, derlingumas maksimaliai padidėja 37 proc., o įprastai – 20-30 proc.: „Taip augalams suteikiama daugiau drėgmės, trąšos ištirpsta greičiau ir geriau, yra lengviau pasisavinamos, todėl derlius didesnis. Be to, maistinės medžiagos neišplaunamos į paviršinius vandenis, jų sunaudojimas mažesnis“.

 

Tokius rezultatus lemianti išmanioji melioracija paremta technologija, kuomet nesudėtinga sistema vandens lygis dirvožemyje reguliuojamas, o drenažas sulaiko kritulių drėgmę laukuose. Naudojant lietuvių patentuotą inovaciją, palaikomas vandens lygis prie auginamų kultūrų šaknų zonos, prireikus įvažiuoti į laukus – vandens lygį galima pažeminti.  

 

Šis inovatyvus tvaresnio ir produktyvesnio ūkininkavimo sprendimas neliko nepastebėtas ir ekspertų. Jis laimėjo pirmąją birželio 18-29 dienomis vykusio tarptautinio visų trijų Baltijos šalių „Clean Water Hackathon“ (liet. „Švaraus vandens hakatono“) vietą, prizinę poziciją pasidalinęs su latvių startuoliu „PurOceans“. Pastarasis sukūrė unikalią technologiją, gebančią išvalyti naftos, mikroplastiko, cheminių nuosėdų taršą iš vandens telkinio dugno, nepadarant žalos gamtai.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

K2 zodz grand

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama