VersloSavaite.lt nuotr.

Nors lietuviai nori verslo, aktyviai jo link nežengia, nes situacija šalyje nėra palanki, teigia Kazimierio Simonavičiaus universiteto docentė, verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.

Šiandien visame pasaulyje pristatyto AGER 2016 tyrimo duomenimis, lietuviai pozityviausiai iš Baltijos valstybių vertina verslumo ateitį šalyje – 43 proc. respondentų mano, kad per penkerius metus dirbančiųjų sau skaičius šalyje didės.

Tai didesnis rezultatas negu Europos Sąjungos (35 proc.) ar pasaulio (39 proc.) vidurkiai. Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai taip pat mažesni – atitinkamai 33 ir 36 proc.

Šiuos teigiamus skaičius papildo ir verslumo indekso AESI (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index) rodmenys, kur Lietuva užima aukštas pozicijas: ji kartu su Slovėnija dalinasi pirmąja-antrąja vietomis Europos Sąjungoje ir devintąja-dešimtąja pasaulyje. Tačiau dr. A. Kiškienė teigia, kad vien tik pozityvaus vertinimo ir teigiamų prognozių – neužtenka.

„AESI indeksas yra skaičiuojamas pagal tris skirtingus matmenis: žmogaus norą tapti verslininku, turimas galimybes pradėti verslą ir žmogaus atsparumą socialiniam spaudimui.  Lietuvoje aukštą AESI indeksą lemia pirmasis rodiklis – noras tapti verslininku (78 proc.). Tačiau savo turimas galimybes teigiamai vertina tik 42 proc. respondentų.

Toks didelis skirtumas rodo, kad mes esame labiau noro, o ne realių veiksmų valstybė. Vien požiūrio neužtenka, nes jis nedaro nieko – nei skatina ekonomikos vystymąsi, nei sukuria darbo vietas. Čia ir yra didžiausia mūsų šalies problema – žmonės nori, bet neturi pakankamai galimybių pradėti verslą“, – sako dr. A. Kiškienė.

Lietuva versliausia iš kaimynių

Nors tiek latviai (84 proc.), tiek estai (91 proc.) vertina verslumą panašiai teigiamai kiek lietuviai (82 proc.), jų paklausus apie realų norą ir galimybes kurti verslą – rezultatai išsiskiria. AESI verslumo indekso duomenimis, vertinant šimtabalėje sistemoje latviai (47) ir estai (44) užima žemesnes pozicijas nei lietuviai (59).

„Jeigu valstybėje yra didesni atlyginimai, mažesnis nedarbas, verslumas yra mažiau norimas. Vokietijoje, Austrijoje ar kitose gerovės valstybėse žmonės turi stabilius darbus, poreikis verslumui yra gerokai mažesnis.

Verslas yra didelė atsakomybė, jis reikalauja daug įsitraukimo, todėl tikrai ne kiekvienas jo nori, kai jų šalyse ir taip garantuotas geras atlyginimas, puiki socialinė sistema ir kitos garantijos. Manau, kad būtent dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Estijoje verslumo rodikliai nėra tokie aukšti kaip Lietuvoje“, – tendenciją komentuoja dr. A. Kiškienė.

AGER 2016 duomenimis, labiausiai savo verslą pradėti nori apklaustieji Meksikoje (93%), Indijoje (92%) ir Vietname (91%). Mažiausią norą išreiškė respondentai Lenkijoje (27%), Kroatijoje (27%), Vokietijoje (31%) ir Austrijoje (31%).

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Tyrimas: lietuvių verslumas po truputį atsigauna
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas