reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2018 04 03, 12:06
Lietuviai pensijų fonduose sukauptomis lėšomis domisi retai

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Didesnioji dalis kaupiančiųjų pensijai pasirinkto fondo rezultatais domisi kartą per metus ar dar rečiau, o sukauptų lėšų sumą savo fonde galėtų įvardyti 500 eurų arba mažesniu tikslumu. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas.

 

Kaip pastebi „Swedbank“ investavimo ir kaupimo ekspertai, gyventojų nesidomėjimas pasirinkto fondo rezultatais gali pakišti koją, siekiant gauti optimalią pensijai kaupiamų lėšų grąžą.

 

„Nors II ir III pakopos pensijų dalyviams prieinami įvairūs būdai domėtis savo investicijomis, didesnioji dalis gyventojų tam neskiria pakankamai dėmesio. Reguliarus domėjimasis savo investicijomis yra svarbi prielaida siekiant didesnės jų grąžos. Nors kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, savo fondo rezultatais pasidomėti reikėtų bent kelis kartus per metus.

reklama

 

Taip galima palyginti jo rezultatus su vidutiniais rinkos rezultatais, pasitikrinti, ar pasirinkta investicinė kryptis pagal rizikos laipsnį atitinka kaupiančiojo amžių“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

 

„Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis (43 proc.) pasirinkusių kaupti II ar III pakopos fonduose jų rezultatais domisi 1 kartą per metus, o 11 proc. tą daro dar rečiau − tik kartą per kelerius metus. 13 proc. kaupiančiųjų fondų rezultatais nesidomi iš viso. Tuo metu reguliariai savo investicijomis pensijų fonduose domisi trečdalis kaupiančiųjų: 27 proc. tą daro kartą per kelis mėnesius, 6 proc. bent kartą per mėnesį.

 

Pasak T. Gudaičio, gyventojų abejingumas savo kaupimo rezultatams yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad nemaža dalis kaupiančiųjų negalėtų įvardyti, kiek savo senatvei fonduose jie jau yra sukaupę lėšų. Minėto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau kaip trečdalis (36 proc.) visų kaupiančiųjų pensijai II ar III pakopos fonduose negalėtų įvardyti juose sukauptos sumos. Tuo metu dar apie trečdalis respondentų (34 proc.) pensijų fonde esančią sumą galėtų įvardyti 500-1000 eurų tikslumu.

 

Itin tiksliai, tai yra, 10-50 eurų tikslumu savo pensijų fonde esančią lėšų sumą galėtų įvardyti tik 8 proc. kaupiančiųjų. Beje, savo pensijų fondų rezultatais dažniau linkę domėtis ir, atitinkamai, tiksliau sukauptą sumą įvardyti gali 56 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Tačiau pradėjus domėtis savo investicijomis vėlesniame amžiuje, kai iki pensijos lieka mažiau kaip 10 metų, gali būti per vėlu – galimybių sukaupti pakankamai lėšų pensijai bei pasiekti optimalų grąžos rodiklį tokiu gyvenimo periodu jau yra gerokai mažiau galimybių.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2018 m. vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. amžiaus respondentai.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama