Verslosavaite.lt nuotr.

Ši šventė, ko gero, tapo pirmąja, kai didžiausios eilės driekėsi ne prie alkoholinių gėrimų parduotuvių, o prie didingų burlaivių, kurie geriausiu atveju Lietuvą aplankys tik po septynerių metų. Taip pat bene pirmą kartą šventinį fejerverką lydėjo ne tik susižavėjusios minios šūksniai, bet ir krantines nusėjusių laivų sirenos.

Žymių klaipėdiečių šou

Penktadienio vakarą smalsuoliai traukė į uostamiesčio Kruizinių laivų terminalą klausytis koncerto „Dainuojantys klaipėdiečiai“. Kad jame suburtų minią klausytojų, žinomiems uostamiesčio žmonėms neprireikė dalyvauti muzikiniame realybės šou.

Vedėjui Egidijui Sipavičiui pradėjus koncertą savo pasirodymu, į sceną užlipo buriuotojas, kapitonas Steponas Kudzevičius. Jis a cappella užtraukė seną buriuotojų himną. Sodriame balse jaudulio nebuvo nė lašo, tad jūrų vilko tvirtybe susižavėjęs E. Sipavičius ėmė prašyti kapitono „firminiu“ vokalu pakviesti jungą į denį.

S. Kudzevičius, užuot paklusęs, atkirto „ačiū“, ir duetas ėmė juokauti, kad koncertas baigtas. Sulig šiais žodžiais scena paskendo tamsoje. „Matyt, pokštauja“, - pamanė daugelis. Tačiau tuo pačiu metu greta nustojo sukęsis atrakcionas - apžvalgos ratas. S. Kudzevičius vis dėlto pademonstravo balsą - jis iš scenos pranešė, kad renginį aptarnaujančioje elektros pastotėje išmušė saugiklius ir teksią šiek tiek palaukti.

Laukti, kol bus sutvarkytas elektros energijos tiekimas, prireikė pusvalandį, tačiau klaipėdiečiai nesiskirstė - nežinosi, kada kitąkart bus proga išgirsti dainuojantį miesto merą Rimantą Taraškevičių ir kitus veikėjus, pažįstamus iš ekranų ir spaudos puslapių.

Kantrieji buvo apdovanoti ir, įjungus šviesas bei aparatūrą, prieš publiką stojo žinomas Klaipėdos fotografas Algirdas Kubaitis. Drauge su grupės „Studija“ muzikantais jis atliko rusišką hitą „Za tech, kto v more“.

Kitas drąsuolis - Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga - scenoje jautėsi kaip žuvis vandeny ir atliko net du kūrinius.

Koncerte nuotaikingus pasirodymus pristatė dienraščio „Klaipėda“ redaktorius Valdemaras Puodžiūnas, bendrovės LEO LT valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus, politikai Saulius Budinas, Egidijus Skarbalius, Nerijus Čapas ir kiti, o koncerto „vinimi“ tapo Klaipėdos mero pasirodymas - R. Taraškevičius popscenoje debiutavo su Edmundo Kučinsko hitu „Už tuos, kurie...“. Iš vyrų būrio išsiskyrė žurnalo „Jūra Mope Sea“ redaktorė Zita Tallat-Kelpšaitė. Ji dainavo šlagerį „Žuvėdra“. Savitu stiliumi garsėjanti moteris šokdama demonstravo baltą suknelę ir efektingą skrybėlaitę. Koncertą vainikavo bendras visų projekto dalyvių pasirodymas.

Pagarba negrįžusiems

Kaip ir kiekvienos Jūros šventės metu, klaipėdiečiai atidavė pagarbą tiems, kurie negrįžo iš plačiųjų vandenų. Šeštadienį, ankstyvą rytą, Klaipėdos Skulptūrų parke tradiciškai susirinko negausus būrelis gėlėmis nešinų žmonių. Jie pagerbė 2000 metų birželį Ramiajame vandenyne prie Meksikos krantų į uraganą patekusio ir dingusio transportinio laivo „Linkuva“ įgulą. Laivas ir 18 jame dirbusių žmonių dingo paslaptingomis aplinkybėmis ir taip ir nebuvo surastas.

Artėjant vidurdieniui į Baltiją su misija pagerbti žuvusiuosius jūroje išplaukė apie dvidešimt laivų. Tiesa, Klaipėdą aplankiusi pasaulinė didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships' Races Baltic 2009“ pakoregavo Jūros šventės tradicijas, nes Danės upės ir Kruizinių laivų terminalo krantinės, nuo kurių laivai paprastai plukdydavo miestiečius ir šventės svečius į vainikų nuleidimo žuvusiems jūroje ceremoniją, šį kartą buvo užleistos regatos burlaiviams. Į ceremoniją jūroje laivai plaukė nuo įvairių uosto kompanijų krantinių, tad į juos buvo pasikviesti tik laivybos ir uosto kompanijų darbuotojai, jų šeimų nariai.

11 valandą sutartinai išplaukusius laivus jūroje pasitiko 2 metrų aukščio bangos. Nepaisant jų, ceremonija vyko sklandžiai.

Pirmasis vainikas buvo nuleistas iš atskridusio sraigtasparnio, kiti - iš laivų. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Jotvingis“ į jūrą iš viso paleido dešimt vainikų. Vieni buvo atplukdyti nuo jūrinėms institucijoms atstovaujančių žmonių, kiti - nuo įtakingiausių Klaipėdos ir Lietuvos žmonių. Tarp pastarųjų buvo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų vainikai.

Žvejų diena - be žuvies

Šeštadienį, antrus metus iš eilės minint Tarptautinę žvejų dieną, prie senosios perkėlos skambėjo tranki muzika, poros trypė liaudiškus šokius, o ore tvyrojo šventinė nuotaika. Jau nuo pat ryto prie senosios perkėlos prasidėjusios linksmybės sulaukė nemažo klaipėdiečių bei miesto svečių dėmesio. Akibrokštu tapo tik tai, jog atidarant žvejų prieplauką ir žuvies turgelį čia nebuvo... žuvies. Taip nutiko dėl to, kad nepalankios oro sąlygos jūroje neleido parplaukti žuvį gabenusiam laivui.

Visgi tokie netikėtumai nei žvejams, nei čia užsukusiems praeiviams šventės nesugadino. Visi galėjo pasigrožėti ekspozicija iš žvejų gyvenimo bei jų žmonų pagamintais rankdarbiais, nusifotografuoti su renginį vedusiu vandenų valdovu Neptūnu, o kai kam pavyko paragauti ir renginio metu virtos žuvienės.

Šventėje garbės svečių teisėmis dalyvavo ir patys linksmybių kaltininkai - Baltijos jūros ir Kuršių marių žvejai. Jie buvo pakviesti dalyvauti viktorinoje, varžytis mini rungtyse.

Padėkos raštais buvo apdovanoti ir pavieniai žvejai, kurie „prisidėjo prie to, kad žvejyba Lietuvoje yra“. Jiems rankas spaudė bei sveikinimo žodžius skyrė šventėje dalyvavę žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius bei Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Gimė nauja tradicija

Kadangi šiųmetinė Jūros šventė „prarijo“ ir miesto gimtadienį, dalis renginių buvo skirta ir šiai progai. Šeštadienį ryte iš istorinio Klaipėdos dramos teatro balkono skambėjo eilėraščiai, skirti miesto gimtadieniui. Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ inicijuojamą renginių ciklą „Posmas Klaipėdai“ pradėjo Klaipėdoje gimusio ir kūrusio poeto Simono Dacho eiles skaičiusi aktorė Jolanta Puodėnaitė.

Tiesa, bent jau pirmasis renginys itin didelio miestelėnų susidomėjimo nesulaukė. Teatro aikštėje, prie poeto S. Dacho mūzos - Anikės skulptūros, susirinko itin negausus būrys žmonių, tarp kurių nemažai buvo pačios asociacijos atstovų, žurnalistų.

„Iš tikrųjų skaityti S. Dacho eiles buvo didelis malonumas. Kai pajunti poetą, jo žodžiai tampa savi, širdį užplūsta švelnumas, gerumas, jaučiausi žmonių palaikoma, mylima. Tokie dalykai, kuriuos darai ne sau, o miestui, visuomenei, yra nenusakomai malonūs. Pajauti praėjusios epochos dvasią, kodėl poetas tai parašė, iš ko gimė tokios mintys. Ta meilė - platesne prasme - ne tik moteriai, mamai, bet ir gimtajam miestui, gamtai, Kūrėjui. Mane tai pakylėjo“, - sakė J. Puodėnaitė.

Pasipildė magistrų gretos

Miesto gimtadienio proga tradiciškai buvo įteikti ir priklausomybę garbingiausiai klaipėdiečių gildijai liudijantys ženklai - Kultūros magistrų žiedai. Jie Pilies muziejuje vykusios iškilmingos ceremonijos metu papuošė dar trijų uostamiesčio miesto kultūrai, menui ir mokslui nusipelniusių vyrų rankas.

Žiedus su deimantais, sukurtus pagal Pilies muziejuje saugomą renesanso laikų originalą, rastą kasinėjant Klaipėdos piliavietę, nuo šiol nešios grafikas, dizaineris, scenografas, šiuolaikinio meno propaguotojas, ilgametis Jūros šventės dailininkas, aktyviai savo kūryba garsinantis Klaipėdos vardą menininkas Anatolijus Klemencovas, taip pat prozininkas, dramaturgas, I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis bei vienas žymiausių Baltijos regiono archeologų, Klaipėdos miesto bei Žemaitijos istorijos tyrinėtojas, povandeninių archeologinių tyrimų iniciatorius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus.

Apdovanojimus naujiesiems kultūros magistrams įteikė Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius. Apdovanotuosius pasveikino ir iškilmėse dalvyvavęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.

Klaipėdos kultūros magistrų apdovanojimo ceremonija vyko aštuntą kartą. Prabangiais žiedais jau apdovanota 20 miesto kultūrai ir menui nusipelniusių klaipėdiečių.

Miesto gimtadienis paminėtas ir viešu tradiciniu renginiu - karybos klubų rengiamu riterių turnyru, vykusiu uostamiesčio lopšyje - piliavietėje. Po kultūros magistrų apdovanojimo ceremonijos vykusį viduramžių riterių turnyrą organizavo uostamiesčio karybos klubai „Livonija“, „Ordo Templi Boreis“, pagonių karių klubas. Be to, į renginį atvyko ir kitų Lietuvos miestų karybos klubų atstovai.

Viduramžių riteriai piliavietės kieme įsikūrė nuo ryto, tad visą dieną buvo galima su jais pabendrauti, išbandyti jų ginklus, pasimatuoti šarvus bei pažiūrėti į tarpusavio kovas.

Anapus marių - irgi šventė

Jūros šventė šurmuliavo ne tik žemyninėje Klaipėdos dalyje, bet ir Smiltynėje. Ten klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į etnografinę žvejo sodybą, kurioje visą šeštadienį vyko žvejų valgių pristatymai ir su jais susijusios pramogos.

Žvejo sodyboje buvo atidaryta fotografijų paroda „Tinklo akelės“, skirta folkloro šventės „Žuvys išgalvojo giesmes“ penkmečiui. Apžiūrėję parodą, lankytojai susėdo po obelimis ir diskutavo apie žvejo moters portretą, stebėjo demonstruojamą senovinę Klaipėdos krašto moterų aprangą. Kiti žvalgėsi po sodybą, ragavo siūlomos žuvienės su pyragu, žiūrinėjo stendus apie senovinę bitininkystę, tinklų pynimą, žvejybos būdus.

Etnografiniame muziejuje buvo įrengta fotoateljė, kur norintieji galėjo persirengti senoviniais drabužiais ir nusifotografuoti. Vaikai maigė muziejaus kompiuterio klavišus, atsakinėdami į klausimus apie žvejus.

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė, papasakojusi apie žoleles, tepalus, užkalbėjimus, neatsigynė pirkėjų. Sodybos svečiai noriai pirko skambiai pavadintus tepalus bei žolelių mišinius - „Paleistuvė“, „Nakties riteris“.

Įvairūs Klaipėdos krašto kolektyvai rengė pasirodymus, ragindami žiūrovus prisijungti bei dainuoti drauge. Susilaikę nuo šio pasiūlymo, lankytojai entuziastingai dalyvavo žaidimuose bei varžytuvėse, o jei pasisekdavo, gaudavo žvejiškų prizų. Lankytojai, praleidę šeštadienį žvejo sodyboje, galėjo kaip reikiant pasistiprinti - žvejas vaišino ne tik žuvimi, bet ir ožkos sūriu, keptais obuoliais, rabarbarų kompotu, arbatomis.

Sekmadienį žvejo sodyboje šurmuliavo amatų diena - svečiams buvo pasakojama apie audimą, bitininkystę, melžimą, sūrio gamybą, tinklų mezgimą.

Regatos įgulos linksmino miestą

Dar prieš savaitę klaipėdiečiai ir miesto svečiai džiaugėsi didžiuliu ir spalvingu Europos tautų ir kultūros festivalio „Europiada“ dalyvių paradu. Šeštadienį centrines uostamiesčio gatves užliejo ne ką mažiau spalvinga ir linksma didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships' Races Baltic 2009“ eisena.

Kas parade buvo triukšmingiausi, originaliausi ar žaviausi žiūrovams nuspręsti tikriausiai buvo itin sunku. Bene labiausiai iš parado išsiskyrė švedai, pasipuošę kitai lyčiai būdingais atributais. Taip pat garsiai girdėjosi šūksniai „Rosija“. Tiesa, rusai parade buvo ganėtinai kontroversiški: priekyje žygiavo mažesniųjų laivelių įgulos, kurios stengėsi sužavėti aplinkinius kuo keistesniu ir linksmesniu savo elgesiu bei apranga, o kiek už jų pasirodė didžiųjų burlaivių „Mir“ bei „Sedov“ įgulos, kurios, nors ir su dainomis, bet su oficialiomis jūreiviškomis uniformomis nuteikė kiek rimčiau ir iškilmingiau.

Taip pat savo dydžiu ir indėliu į paradą išsiskyrė „Christian Radich“ įgula, linksmieji vokiečiai iš „Alexander von Humboldt“.

Beje, skirtingai nei „Europiadoje“, parade plevėsavo didelės Lietuvos trispalvės, kurios visiems atvykusiems svečiams priminė, jog jie atvyko į Lietuvą.

Unikalus akcentas

Šeštadieninį šventės vakarą vainikavo du koncertai, vykę Teatro aikštėje ir naujoje šventės zonoje - „Memelio miesto“ teritorijoje. Po jų, apie dešimt minučių vėliau nei skelbta programoje, dangų nušvietė fejerverkas, dedikuotas miesto gimtadieniui ir jubiliejinei Jūros šventei.

Ne ką mažiau įspūdingas nei pats fejerverkas buvo Klaipėdoje seniai begirdėtas masinis laivų sirenų gausmas. Būtent taip originaliai į uostamiestį atplaukusios įgulos palydėjo ugnies šėlsmą Klaipėdos danguje.

Fejerverkas miesto centrą turėjo nušviesti ir vakar vakare, po numatyto Andriaus Mamontovo ir grupės „Rondo“ atsisveikinimo koncerto su Jūros švente ir didžiųjų burlaivių regata.

Paskutinis įspūdingas šventės akcentas numatytas šiandien vidurdienį - uosto akvatorijoje paradui išsirikiuos išplaukiantys regatos laivai.

Susiję straipsniai:

• „Grigeo Klaipėda“: prisiimame visą atsakomybę
• Automobilių supirkimas Klaipėda: norite parduoti už didžiausią kainą?
• Klaipėdos LEZ šuolis: 7 nauji projektai, augantis darbo vietų skaičius
• Interneto pasirinkimo galimybės Klaipėdoje
• Klaipėda ar Palanga: kas laimi butų kainų mūšyje?