Čekiškės sinagoga

Naujai į kultūros vertybių registrą įtrauktos sinagogos valdytojas yra Kauno žydų religinė bendruomenė.

Šiam paveldo objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo. Sinagoga į Kultūros vertybių registrą įrašyta kaip turinti architektūrinę, dailės bei sakralinę vertę.

Pirmieji duomenys apie žydų bendruomenę Čekiškėje siekia 1687 m. Tų metų Vilkijos gyventojų surašyme minimas žydas Čekiškėje turėjęs užeigos namus. 1765  m. Čekiškėje jau buvo sinagoga. 1783 m. du gaisrai nusiaubė miestelį, tačiau sinagoga, keturios alaus daryklos ir keletas namų, esančių tarp miestelio aikštės ir Lašišos upelio išliko.

Tačiau 1887 m. liepos 22 d. gaisras sunaikino didžiąją dalį miestelio, o taip pat ir sinagogą. Po gaisro pastatas buvo atstatytas ir beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų. Tarpukariu Čekiškėje veikė pradinė mokykla, kurioje buvo mokoma jidiš kalba, biblioteka ir Žydų bankas.

Čekiškės sinagogos eksterjerai išliko beveik nepakitę nuo XIX a. pabaigos. Tai istoristinis, raudonų plytų, netinkuotas, dviejų aukštų pastatas, kurio plokštumos suskaidytos piliastrais. Sinagogoje išliko gausiai dekoruotas Aron Kodeš – šventoji arka rytinėje, į Jeruzalę orientuotoje, sinagogos sienoje, kurioje buvo saugomi Toros ritiniai.

Taip pat išliko nepakitusi sinagogos vidinė struktūra – stačiakampio plano vyrų maldų salė ir atvira, vadinama moterų, galerija antrajame aukšte. Pastato viduje yra išlikusi autentiška sieninė tapyba, tačiau jos būklė yra avarinė.

Susiję straipsniai:

• Popierinį registro išrašą keičia elektroninis