VersloSavaite.lt - Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas
 

reklama

reklama

Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė   
2018 08 10, 11:08
Kinijos strategija prekybos kare: ne vienas ginklas

Image
Kinija
Pastarąjį dešimtmetį stabilus Kinijos ekonomikos augimas stebino ne vieną. Žinoma, buvo pakilimų ir nuosmukių, finansų krizių ir burbulų, o galiausiai – net prekybos karas, tačiau recesija nebuvo užfiksuota nė karto.

 

Per visą šį laikotarpį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) demonstravo didesnį nei 6 proc. augimą. Tad nieko nuostabaus, kad analitikams kyla klausimas „kaip?“.

 

Neoficiali statistika patvirtinti oficialiai

reklama

 

Ne vienas finansų rinkų dalyvis yra suabejojęs Kinijos pateikiamos statistikos patikimumu. Šalies statistikai veikiausiai turi ne vieną motyvą klastoti duomenis: nuo spaudimo iš vyriausybės iki centrinio banko nuogąstavimų, kad dėl prastų ekonomikos rezultatų šalį gali palikti investuotojų kapitalas. Net Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiang yra pasakęs, kad ekonominė šalies statistika – žmogaus kūrinys.

 

Dėl šios priežasties investuotojai sugalvojo daugybę priemonių, leidžiančių jiems matyti realią šalies ekonominę situaciją. Jie stebi informaciją apie energijos suvartojimą, krovinių pervežimą naudojant įvairius logistikos sprendimus ar paskolų išdavimą. Dauguma šių skirtingų parametrų ir įrodo, kad pastaraisiais metais šalis nepatyrė BVP kritimo žemiau 0 proc., išskyrus nežymų ekonomikos sulėtėjimą 2015-aisiais.

 

Ekonomikos istorijoje gausu pavyzdžių, kai greitai augusios ekonomikos staiga ir iš aukštai imdavo riedėti žemyn. JAV ne kartą rodė panikos ar net depresijos grimasas, sekusias po įspūdingo augimo. Japonijos ūkio augimas po karo buvo ypatingai greitas ir stabilus iki 1960 m. ir 1970 m. recesijų.

 

Savo ruožtu Kinija išgyveno tiek globalias krizes, tiek ir vidaus rinkos akcijų burbulus – ekonomikos augimas, kaip rodo statistika, atsilaikė prieš visus nesklandumus. Taip pat ir dabar – nepaisant prekybos karo daromos įtakos, Kinijos ūkis ir toliau demonstruoja augimą. Kaip rodo antrojo ketvirčio rezultatai, BVP augo 6,7 proc., o pagrindiniai eksporto ir pardavimų rodikliai kol kas išlieka stabilūs, nors ir mažesni nei tikėtasi.

 

Aktyvūs valdžios veiksmai ir jų rezultatai

 

Pagrindinis Kinijos įrankis ekonomikai suvaldyti visuomet buvo monetarinė politika, tačiau per finansų krizę aktyviai naudotos ir fiskalinės politikos priemonės. Šalis, siekdama išvengti 2008 m. krizės, pristatė grandiozinius investicijų planus, kurių vertė galėjo siekti ir 12,5 proc. BVP. Investicijos į BVP komponentus šalies mastu sudarė 41 proc. viso BVP 2007 m. ir 48 proc. viso BVP 2010 m. Tarptautinių finansų instituto duomenimis, Kinijos skola nuo 171 proc. BVP 2008 m. išaugo iki 299 proc. 2018 m. Tačiau dėl šių skatinimo priemonių buvo fiksuojamas 10 proc. ekonomikos augimas net ir pokriziniu laikotarpiu.

 

Kinija ne tik padidino šalies išlaidas, bet ir įsakė bankams pastebimai padidinti skolinimą šalies viduje. Pasaulio bankas apskaičiavo, kad padidėjęs skolinimas sudarė 40 proc. visos skatinimo programos, kurią įgyvendino didžiausia pasaulio gamybos atstovė. Nors labai tikėtina, kad didelė dalis į ekonomiką patekusių lėšų buvo išvaistytos ir taip pakenkė produktyvumui, bet tikslas pasiektas – ekonominį stabilumą išsaugoti pavyko.

 

Tai, kad šalies valdžia aktyviai stebi ir reguliuoja ekonomiką akivaizdžiai įrodo ir tai, kad ji 2011 m., 2013 m. ir 2017 m. sugriežtino skolinimą, siekdama išvengti nekilnojamo turto burbulo sprogimo, o 2016 m. buvo sumažinti rezervų reikalavimai siekiant jau padidinti skolinimą. Prekybos karo kontekste šis ginklas neabejotinai išlieka aktyvus.

 

Kaip veikia valiutų kursų magija?

 

Grėsmingas ginklas prekybos kare – valiutos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ir pradėjo šį karą su Kinija, netruko pastebėti, kad valiutų kursai juda visai ne ten, kur jis norėtų. Suskubta ieškoti kaltų, o tarp jų – tiek Europos Sąjunga, tiek ir pati Kinija.

 

Kinijos valiutos vertės nustatymas skiriasi nuo pagrindinių šalies prekybos partnerių naudojamos koncepcijos. Didžiosios valstybės yra oficialiai leidusios namų valiutos kursui laisvai svyruoti priklausomai nuo rinkos dalyvių veiksmų. Tačiau Kinija turi visai kitokį matymą, kaip turėtų būti nustatomas juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu – jis fiksuojamas kiekvieną dieną atskirai ir gali svyruoti daugiausia 2 proc. nuo tądien paskelbto kurso.

 

Kinija, norėdama stabilizuoti namų rinką, nuo 1995 m. iki 2005 m. fiksavo juanio kursą JAV dolerio atžvilgiu, kuris tuo metu sudarė 8 juanius už 1 JAV dolerį. Dabartinis 2 proc. svyravimas buvo nustatytas 2014 m. ir Kinija vis dar laikosi griežtų taisyklių, ypatingai kai kalbama apie bankus ir fizinius asmenis – valiutos keitimui vis dar taikomi įvairūs apribojimai.

 

Kinija iš JAV perka kur kas mažiau nei JAV iš Kinijos, tad kalbai pasisukus apie tarifų produkcijai įvedimą, Kinija turi mažai vietos, kur pašokti. Tai reiškia, kad šiame kare gali būti panaudojamos ir tokios priemonės kaip valiutų kursai. Kinijos juanis nuo birželio pradžios nukrito daugiau nei 6 proc. ir šiuo metu sudaro 6,83 juanio už JAV dolerį. Daugiau nei mėnesį Kinija džiaugiasi vis labiau nuvertėjančia valiuta kitų valiutų atžvilgiu, o tai padeda kompensuoti įvestų tarifų naštą.

 

Vis dėlto, kad ir kaip gerai pigi namų valiuta gali pasitarnauti prekybinio karo kontekste, šalies centrinis bankas linkęs šį kritimą kontroliuoti, o esant reikalui ir pristabdyti. Baiminamasi, kad per staigus valiutos nuvertėjimas gali paspartinti kapitalo išėjimą iš Kinijos, o tai ypatingai pakenktų šalies ekonomikos augimo perspektyvoms.

 

Nepaisant visų kaltinimų Kinijai dėl spekuliavimo valiuta, juanio vertės kritimą galima pagrįsti ir ekonominiais argumentais. JAV dolerio stiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu – natūralus dėl JAV Federalinės rezervų sistemos vis keliamos bazinės palūkanų normos, kai tuo pat metu Kinijos centrinis bankas vis dar laikosi ekonomikos skatinimo programos. „Bloomberg Economics“ duomenimis, šalies valiuta šiuo metu yra maždaug 6,6 proc. pervertinta, tad erdvės juaniui dar atpigti tikrai yra.

 

Sąjungininkų paieškos

 

JAV kaltinamos, kad pradėjo prekybinį karą su stipriausiomis pasaulio ekonomikomis. Savo ruožtu Kinija visada pabrėžia, kad karo nenori, bet jo ir nebijo. Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Pietų Afrikos (BRICS) finansų ministrai liepos pabaigoje susitarė kartu kovoti prieš protekcionistinę prekybos politiką. Tad JAV prezidento grasinimai uždėti 500 mlrd. JAV dolerių tarifus tik sustiprina nuotaiką, kad greitu metu taikių ir apgalvotų sprendimų nepamatysime.

 

Kinijos pajėgumai prekybos kare gana riboti. Šalies importo iš JAV vertė 2017 m. sudarė apie 130 mlrd. JAV dolerių, kai tuo metu JAV iš Kinijos importavo už 506 mlrd. JAV dolerių. D. Trumpas jau yra įvedęs tarifus, kurių vertė siekia 34 mlrd. JAV dolerių. Dar 16 mlrd. JAV dolerių vertės tarifai jau parengti įsigalioti, savo eilės laukia grasinimas papildomai įvesti 200 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu Kinija iš savo pusės atsakė tuo pačiu į 34 mlrd. JAV dolerių ir 16 mlrd. JAV dolerių tarifus, planuose numatyti papildomi 60 mlrd. JAV dolerių. Matematika paprasta: keturiais kartais mažesni pajėgumai skatina ieškoti naujų ginklų, o tai gali turėti pasekmių.

 

Veikiausiai todėl žinomas prekybos ekspertas William Reinsch priminė D. Trumpo administracijai labai paprastą, bet akivaizdžiai pamirštą taisyklę: kasant vis gilesnes duobes reikia iškart sustoti, kai pamatai, jog esi vienoje iš jų.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama