reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2018 09 17, 10:46
Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai: mokslininkai ieškos būdų įmonių atnaujinimui

Image
Prekyba
Pramonės produkcija siekia net 80 proc. Lietuvos ir Europos Sąjungos eksporto, panašų procentą sudaro ir pramonės įmonių investicijos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP).

 

Todėl nenuostabu, kad mažėjantis ES šalių indėlis į pramonės įmonių sukuriamą pridėtinę vertę pasaulyje verčia susirūpinti, o užsidarančios pramonės įmonės išbalansuoja darbuotojų struktūrą ir didina nelygybę. Tiesa, Lietuvos ekonomikoje pramonės dalis vis dar siekia 21 proc., ir tai yra 6 proc. daugiau nei ES vidurkis. Visgi ir Lietuvos pramonės įmonės susiduria su nūdienos iššūkiais.

 

Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje atsiveriant skaitmeninimo, didelių duomenų apdorojimo, dirbtinio intelekto, automatizavimo, pažangių gamybos technologijų galimybėms, sukuriamos sąlygos naujiems verslo modeliams.

 

Akivaizdu, kad Pramonės 4.0 kontekste įmonių atsinaujinimas tampa esminiu klausimu. Koks kelias į priekį yra tiesiausias ir greičiausias? Būtent tokį klausimą iškėlė Kauno technologijos universiteto (KTU) Verslo ir ekonomikos fakulteto mokslininkai.

reklama

 

Bendradarbiaujant su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmais, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, 2017 m. spalį startavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamas Mokslininkų grupių projektas „Lietuvos pramonės įmonių taupumo ir judrumo gebėjimų vystymas“ (vadovas – dr. Mantas Vilkas).

 

Lygiagrečiai vykdomi analogiški tyrimai dar 15-oje ES šalių. Projektą koordinuoja Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų institutas (Vokietija).

 

„Metodų, kuriuos pramonės įmonės galėtų taikyti siekdamos žemų sąnaudų ar lankstumo, yra daugybė. Sunku nuspręsti, nuo ko pradėti ir kokia seka juos diegti. Vykdomi tyrimai leidžia atsakyti į šį klausimą. Be to, Lietuvos pramonės įmonių palyginimas su kitomis Europos šalių įmonėmis parodys, kaip mūsų pramonė atrodo Europos kontekste“, – sako projekto vadovas M. Vilkas.

 

Mokslininkai nustatys pramonės įmonių trajektorijas judrumo (angl. agility) bei taupumo (angl. leanness) link, taip pat ir tai, kokios inovacijos geriausiai leidžia pasiekti atsinaujinančių pramonės įmonių tikslus.

 

Pirmieji rezultatai leidžia teigti, kad daugybę taupumo, judrumo ir kitų metodų galima apjungti į grupes, o pramonės įmonių atsinaujinimui palankiausias šių metodų grupių įgyvendinimas vyksta etapiškai, t. y., tam tikra seka, o ne lygiagrečiai.

 

Siekiant gamybos sistemos taupumo tikslinga pradėti nuo 5S, vizualaus valdymo, metodų diegimo. Vėliau tikslinga inicijuoti prevencinę įrenginių priežiūrą, mažinti įrenginių perderinimo laiką, grupuoti gamybos procesus pagal produktų šeimas, vykdyti statistinę procesų kontrolę. Galiausiai tikslinga įtraukti darbuotojus į nuolatinį gamybos sistemos tobulinimą inicijuojant Kaizen komandas.  

 

Siekiant gamybos sistemos lankstumo tikslinga pradėti nuo gamybos dokumentacijos skaitmenizavimo. Diegti kompiuterizuotą verslo valdymo sistemą (ERP). Tuomet atsiranda pagrindas automatizuotam sandėlių valdymui RFID pagalba bei įmonės ir klientų bei tiekėjų procesų integracijai. Galiausiai diegiami imitacinio modeliavimo ir automatizuotos duomenų analizės sprendimai.

 

Be to, kiekvieną žingsnį lydi tam tikros pagalbinės praktikos ir inovacijų strategijos – jeigu vienokios inovacijos prisideda prie didesnio įmonių judrumo ir/ar lankstumo, tai kitokios gali „nuvesti“ įmones kita kryptimi.

 

„Ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkių kontekste nepakankamam organizuotumui ir chaosui nėra nei vietos, nei laiko. Pažangiems metodams turi būti padėtas solidus pagrindas, antraip jie neatneš siekiamo rezultato. Nors yra daug būdų, kaip pasiekti gamybos sistemos taupumą ar lankstumą, šis tyrimas siekia atskleisti tiesiausius kelius, taip padedant Lietuvos pramonės įmonėms pasirengti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams“, – teigia KTU EVF  tyrėja Inga Stankevičė.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar šią vasarą atostogavote?
 

reklama

reklama

reklama