reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2017 09 26, 10:17
Ketvirtadalis eismo įvykio deklaracijų – su klaidomis

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Lietuvos miestų gatvėse kasdien įvyksta dešimtys eismo įvykių. Nors didžiąją jų dalį sudaro smulkios avarijos, vairuotojams daugeliu atvejų jos vis tiek yra labai nemalonios ir sukelia rūpesčių. Vienas iš jų – teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

 

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, vairuotojams ne visada tai pavyksta padaryti, o ketvirtadalis draudikams pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildyta netinkamai ar su klaidomis.

 

„Patekus į eismo įvykį daugeliu atveju išsigąstama, patiriama įtampa ir stresas, o tai turi įtakos ir tinkamam situacijos įvertinimui bei vairuotojų veiksmams. Patyrus avariją jie ne visuomet būna apgalvoti. Visų pirma, jei avarija nėra didelė, vairuotojams kone intuityviai dažnai norisi patraukti eismo įvykyje dalyvavusius automobilius nuo kelio, pavažiuoti į šalikelę ar greta esančią stovėjimo aikštelę. Vis tik tai yra klaida ir, kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos, to daryti nederėtų“, – sako R. Bieliauskas.

reklama

 

Draudimo eksperto teigimu, avarijoje dalyvavusius automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tuo atveju, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausiai rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti, o turint galimybę – iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus. Tuomet eismo įvykio aplinkybės, jeigu dėl jų sutaria visi eismo įvykio dalyviai, turėtų būti užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje.

 

„Nereti atvejai, kai vienas eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito spaudimui ir sutinka su jo nebūtinai teisinga įvykio versija. Visuomet, jei kyla abejonių, nesutariama dėl aplinkybių, reikėtų iškviesti policiją, o ne nusileisti kito vairuotojo įtikinėjimams, spaudimui, o kartais galbūt net ir grasinimams. Kai su tuo susiduriama, reikėtų pasistengti išsaugoti avarijos vietą ir automobilių padėtį tokią, kokia ji yra, ir sulaukti policijos pareigūnų, kurie situaciją įvertins objektyviai ir užregistruos eismo įvykį. Beje, policiją visuomet iškviesti būtina, jei avarijos metu nukentėjo žmonės ar trečiųjų šalių turtas“, – sako R. Bieliauskas.

 

Anot R. Bieliausko, nesusipratimų pildant eismo įvykio deklaraciją dažnai pasitaiko ir tais atvejais, kai dėl incidento aplinkybių sutinka abu eismo dalyviai. Dėl streso ar dėl skubėjimo ir paprasčiausio neatidumo neretai deklaracijose neužpildomi visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema.

 

„Labai dažnai gauname vairuotojų pildytas deklaracijas, kuriose kaltininkui skirtoje vietoje būna pasirašę abu avarijos dalyviai. Taip pat tipiniai atvejai – pribraukytos, taisytos, neįskaitomai surašytos deklaracijos. Nors automobilyje ar šalia jo pildyti dokumentus gali būti ir ne itin patogu, vis tik reikėtų pasistengti tai daryti atidžiai ir aiškiai. Tinkamu deklaracijos užpildymu turėtų būti suinteresuoti patys eismo dalyviai, nes nuo to priklauso sklandus ir greitas žalos administravimas“, – pažymi R. Bieliauskas.

 

Draudikų atstovas pataria pildant eismo įvykio deklaraciją nepamiršti joje pažymėti kuo tikslesnės avarijos vietos – gatvės, kelio numerio, ruožo ar kilometro. Taip pat labai svarbu dokumente pažymėti tikslius eismo įvykio dalyvių kontaktus. Braižant eismo įvykio schemą, anot R. Bieliausko, reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų galima lengvai suprasti eismo įvykio aplinkybes. Kilus bet kokioms abejonėms, reikėtų nedvejoti ir iškviesti policijos pareigūnus.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Ar dovanojate šventines dovanas savo partneriams, klientams?
 

reklama

reklama

reklama