Praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Kauno miesto savivaldybės ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo ilgalaikių ginčų atomazgą teisme. Kauno miesto tarybos nariai viešai piktinosi, kaip jų žinioje esanti įstaiga gali paduoti savo steigėją į teismą, tačiau susidariusi situacija kitos išeities aerodromui nepaliko.

Pradžioje reiktų pažymėti, kad S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas ir Kauno miesto savivaldybė yra dvi atskiros institucijos, turinčios atskirus valdymo organus. Kauno miesto tarybos kaip steigėjo kompetencija apsiriboja teise skirti viešosios įstaigos direktorių. Vėliau direktorius įgyvendina steigimo akte nustatytus uždavinius.

1997 m. Kauno miesto tarybos sprendimu buvo įsteigta viešoji įstaiga „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“. Siekiant užtikrinti steigimo akte numatytų uždavinių įgyvendinimą, įstaigai pagal panaudos sutartį buvo perduoti aerodromo teritorijoje esantys statiniai.  Steigėjai numatė galimybę, kad nuomojant teritorijoje esančius pastatus bus užtikrintos įplaukos į įstaigos biudžetą.

Iki 2006 m. viešoji įstaiga sėkmingai administravo Kauno miesto savivaldybės jiems perduotus pastatus bei rūpinosi tada dar valstybei priklausiusiu kultūros paveldo objektu – aerodromu, kaip žemės sklypu, bei vystė aviacinę veiklą, tačiau šie metai atnešė daug permainų.

2006 metais Kauno miesto savivaldybė iš valstybės pagal panaudos sutartį 10–čiai metų iš valstybės perėmė aerodromo teritoriją.  Tų pačių metų liepą buvo priimtas „Savivaldybių turto valdymo ir disponavimo įstatymas“,kuriuo buvo panaikinta teisė nuomoti savivaldybei priklausantį turtą, šiuo atveju – steigimo aktu perduotus pastatus.

Galiausiai visos įplaukos į viešosios įstaigos biudžetą buvo suspenduotos. Kauno miesto taryba nepriėmė jokio sprendimo, siekdama išsaugoti sklandų S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo funkcionavimą, lėšos iš biudžeto taip pat nebuvo skirtos.

„Buvo pasakyta, kad norėdami vystyti savo veiklą, turite dirbti su struktūriniais fondais. Pasamdyti projektų administravimo įmonę, kad ši parengtų struktūrinį projektą apytikriai kainuoja 30 000 Lt. - tokių lėšų mes neturime. Patys (šalia savo pagrindinių funkcijų įgyvendinimo) parengėme du projektus, tačiau paskutiniame vertinimo etape, visus kitus perėjus sėkmingai, dėl iki šiol neaiškių priežasčių abi paraiškos buvo atmestos. Iš savivaldybės jokios paramos nesulaukėme. Užkirtus visus kelius finansavimui gauti, iš tarybos narių buvo išgirsta jų pozicija – „Jei nesugebate tvarkytis su perduotu turtu – atiduokite jį“, - pasakoja E. Raubickas.

Prieš perimant aerodromo teritoriją iš Vyriausybės, Kauno miesto savivaldybės planuose buvo numatyta aukštųjų technologijų miestelio statyba. Neilgai trukus buvo pradėtas detaliojo plano keitimas, kuriuo kultūros paveldo objekte turėjo būti įkurdintas VšĮ „Technopolis“. Iš valstybės perėmusi nedalomą kultūros paveldo objektą , Kauno miesto savivaldybė, Tarybos sprendimu, ilgai nedelsdama įkūrė VšĮ „Technopolis, nors kiekvienas paveldo objekto skaldymas pažeidžia jo vientisumą.

Iš pirminės aukštųjų technologijų miestelio koncepcijos teliko biurų nuoma užsiimanti įstaiga.

Nutrupėjus vienam užtvankos akmeniui, ji pradėjo skilti. Aleksoto seniūnija bei Aleksoto bendruomenės centras“ su Lukrecija Navickiene priešakyje pradėjo kurti planus apie aerodromo plėtrą bei įvairios paskirties rekreacinių zonų įkūrimą nedalomame kultūros paveldo objekte S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Neegzistuojant jokiam politiniui Seimo ar Kultūros paveldo departamento sprendimui dėl aerodromo teritorijos paskirties pakeitimo buvo sukurtas planas, kuriame buvo numatyta, kas bus įkurta, t.y. futbolo aikštė, teniso kortai, golfo aikštynas.

Prasidėjo diskusijos, kad Kauno miestui reikalinga rekreacinė zona ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas yra geriausia vieta ją įkurdinti.

„Jei taip lengvai galima nurašyti kultūros paveldą dėl visuomeninių poreikių, tai gal tada reikia nugriauti Kauno pilį ir vietoje jos pastatyti daugiaaukštį su vaizdu į santaką? Kauno miesto savivaldybė 10-čiai metų pagal panaudos sutartį iš valstybės perimdama šį objektą žinojo, kad tai yra kultūros paveldas, ir įsipareigojo užtikrinti jo nedalomumą“, pasakoja E. Raubickas. 

Po ilgų diskusijų dėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo plėtros šis projektas buvo atmestas ir 2009 m. patvirtintas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto perkėlimas iš Fredos aerodromo. Šis projektas atitinka aviacinės veiklos paskirtį, numatytą VšĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo“ steigimo akte.

Prasidėjęs perkėlimo procesas sulaukė didelio rezonanso vietos gyventojų ir kai kurių Kauno miesto tarybos narių tarpe.

Net ir pratvirtintas sprendimas įkeldinti Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo tarnybos postą, nesumažino kai kurių Kauno miesto tarybos narių pretenzijų į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pagal steigimo aktą valdomo turto.

Nuo 2004-ųjų žinomas ne vienas atvejis, kai Kauno miesto savivaldybė savo žinion bando perimti pastatus. Per šį laikotarpį buvo daug nesankcionuotų pasikėsinimų.

„Buvo atvejis, kai mums atnešė aktą, kad pastatai išimami iš panaudos, ir liepė jį pasirašyti. Su aerodromo administracija tai nebuvo suderinta, į jokias darbo grupes šiuo klausimu nebuvome pakviesti. Mums nesutikus pasirašyti dokumento, kilo pasipiktinimų banga. Panašių atvejų buvo ir daugiau“, pasakoja S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Eugenijus Raubickas.

Situacija kartojasi - Kauno miesto taryba savo sprendimu perimti panaudai atiduotus pastatus pažeidžia kultūros paveldo vientisumo koncepciją. Motyvas – „įteisinti“ šiuose pastatuose veikiančios Aleksoto seniūnijos ir policijos nuovados veiklą

 Jau 2006 metais buvo nuspręsta, kad Aleksoto seniūnija bei policijos nuovada išsikels į renovuojamus Kultūros namus, įsikūrusius Europos pr. 107. Šis pastatas Kauno miesto savivaldybei buvo perduotas Vyriausybės, tačiau dėl neaiškių priežasčių procesas tęsiasi iki šiol. Net ir galiojant sprendimui, kad seniūnija bei policijos nuovada kelsis į naujas patalpas, Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė bei kai kurie Kauno miesto tarybos nariai, viešojoje erdvėje piktinasi susidariusia situacija bei rūpinasi policijos nuovados ir seniūnijos interesais nuomos klausimais.

Planuojant seniūniją ir policijos nuovadą iškelti į kultūros namus, šių pastatų panauda lieka neaiški.

 „Perėmus statinį ir prasidėjus privatizavimo procesui apie jį gali būti suformuojamas žemės sklypas. Tuomet pažeidžiamas kultūros objekto vientisumas. Atsižvelgiant į faktus, savivaldybę į teismą turėjome paduoti  dar anksčiau, tačiau būdami solidarūs, viską bandėme spręsti taikiai, bet šiuo sprendimu ribos buvo peržengtos“, pasakoja E. Raubickas.

Lukrecijos Navickienės balsas Kauno miesto savivaldybėje - tarybos narė Ona Balžekienė - aktyviai reiškia savo nuomonę ekologinio miesto saugumo, taršos, triukšmo, aviacijos, įstaigos turto valdymo bei veiklos klausimais.

Į autobusų parko žemės grobstymo skandalą įsivėlusi tarybos narė Ona Balžekienė viešojoje erdvėje piktinosi, „kaip keleto žmonių siauri interesai yra iškeliami aukščiau visos Aleksoto bendruomenės poreikių“

Galima paklausti ir kitaip: kaip siauri interesų grupių poreikiai gali būti svarbesni nei valstybės kultūros paveldo išsaugojimas ateinančioms kartoms?

Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio VersloSavaite.lt neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė. Savo bendrovės pranešimus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Susiję straipsniai:

• „Mercedes-Benz Vito“ švenčia 25-erių metų jubiliejų
• Šią vasarą lietuviai už elektrą mokėjo mažiausiai per pastaruosius 5 metus
• Inovatyvi e-platforma sumažina riziką ir išlaidas transporto versle
• Vis daugiau lietuvių neatsispiria pagundai sudalyvauti Bagažinių turguje
• Miestelio darbuotojai užimtų daugiau kaip trečdalį „Žalgirio“ arenos