Kauno LEZ

„Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis.

Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln. litų statanti kogeneracinę jėgainę, taip pat „Enwipellets“, kurios investicijos į šiaudų granulių gamyklą sieks 131 mln. litų. Tai yra rekordinio dydžio investicijos Kauno LEZ istorijoje. Bendrovės planuoja sukurti atitinkamai 35 ir 210 darbo vietų.

Ekonominės zonos teritorijoje jau kuriasi ir „Baltic Fish Export“, priklausanti lietuviškajai „Vičiūnų“ grupei. Bendrovės žuvies perdirbimo gamykla su sandėliavimo patalpomis turėtų užimti 1,9 ha, investicijos sieks 2,5 mln. litų, planuojama sukurti 10 darbo vietų.

Nuo A6 kelio jau matomas ir „Ryterna Group“ pastatas. Bendrovė įsikurs 3,19 ha plote, investicijos sieks 8 mln. litų, planuojama sukurti 100 darbo vietų.

Šiuo metu Kauno LEZ iš viso bendrovė yra pasirašiusi sutartis su 13 investuotojų, kurių investicijos sieks 1,187 mlrd. litų.

Naujas investuotojas – teritorijoje šalia oro uosto

Kauno laisvoji ekonominė zona yra padalinta į tris dalis – Gamybos ir logistikos teritorija, Verslo gatvė ir Oro parkas. Šiuo metu dvi pastarosios LEZ teritorijos tuščios.

Vytautas Petružis prasitarė, kad Oro parko teritorijoje, kuri ribojasi su Tarptautiniu Kauno oro uostu, netrukus gali pakvipti pirmosiomis investicijomis.

„Viena logistikos kompanija užsakė studiją parengti detalųjį teritorijos planą ir planuoja įsikurti greta Oro uosto. Turėtų būti apie 1000 kv. m. angaras. Visas kitas detales atskleisti galėsime tik padėjus parašus ant sutarties“, – VersloSavaite.lt sakė V. Petružis. Anot jo, tai Lietuviško kapitalo įmonė, o projekto įgyvendinimas truktų apie metus. Įsikūrus šalia Oro uosto bus užtikrintas tiesioginis patekimas prie pakilimo tako ir tai leis išvengti muitinės procedūrų.

Daug vilčių yra dedama ir į LEZ teritoriją šalia A6 kelio, pavadintą Verslo gatve. Šioje vietoje būsimam pastatų kompleksui siūloma 13 žemės sklypų su visa reikiama infrastruktūra.

Taikomos mokestinės lengvatos

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikuriančios įmonės, investuojančios daugiau nei 1 mln. litų pirmuosius šešis ataskaitinius laikotarpius nemoka pelno mokesčio, kitus dešimt ataskaitinių laikotarpių moka 50 proc. Lietuvos įmonių pelno mokesčio, taip pat atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

„Mūsų tikslas – paruošti kuo geresnes sąlygas investuotojams ir juos čia įkurdinti“, – VersloSavaite.lt sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis.

Komercinės paskirties sklypai, didesni nei 0,5 ha

Kauno laisvoji ekonominė zona yra padalinta į tris dalis – Gamybos ir logistikos teritorija, Verslo gatvė ir Oro parkas

Oro parko teritorijoje, kuri ribojasi su Tarptautiniu Kauno oro uostu, netrukus gali pakvipti pirmosiomis investicijomis

Nuo A6 kelio jau matomas ir „Ryterna Group“ pastatas

Tautvydo Padgursko nuotraukos 

Susiję straipsniai:

• Prieš 10-etį surizikavę kurtis plynuose laukuose, šiandien skaičiuoja daugiaženklę grąžą
• Kauno LEZ pradėjo dygti „Omniva“ rūšiavimo centras
• Šiaulių LEZ pradėjo naujo DPD siuntų terminalo statybą
• Skelbia, kad aiškėja „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos terminai
• Medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms – 54 mln. eurų paskola