Mokslinė inovacinė bendrovė UAB “Finjekta” kartu su Vandenilio Energetikos Asociacija, vykdydama Europos Sąjungos remiamą projektą, parengė “Kietojo oksido kuro gardelių galimybių” studiją, kurioje numatė galimybes su tam tikrų prietaisų (SOFC) pagalba gaminti elektrą ir šilumą.

“Ateityje vandenilio energetika gali pakeisti kastinio kuro energetiką. Atlikti tyrimai padėjo ne tik išsiaiškinti, kiek vandenilio energetika yra perspektyvesnė už vėjo bei saulės energetiką, bet ir įrodė, kad egzistuoja galimybės šiuos gamybos būdus apjungti į vieningą energetinę sistemą.

Vandenilis, kol kas, yra numanomas kaip puikus kuras automobiliams, pakeisiantis greitai pasibaigsiančius naftos produktus, tačiau jis yra perspektyvus ir elektros gamybos plotmėje.“ - aiškino bendrovės “Finjekta” direktorius Julius Laimutis Kvietkauskas.

Anot “Finjektos” vadovo, vandenilio energetika galėtų būti generuojama bet kurioje pasaulio šalyje, tereikėtų pirminių energijos šaltinių ir vandenilio gavybos technologijų. Šių technologijų panaudojimas pas mus, esminiai prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

“Parengtoje studijoje pagrindžiama, kad šiandien Lietuvoje būtų tikslinga investuoti į vandenilio energetikos technologijas trimis nepriklausomomis kryptimis: tyrimus, siekiant sukurti naujas medžiagas ir sintezės technologijas, demonstracinius projektus susijusius su atsinaujinančių energijos šaltinių integracija su vandenilio energetikos technologijomis ir į vandenilio energetikos technologijų integraciją su biokuro technologijomis“, - apie numatomas investicijas pasakojo J.L.Kvietkauskas.

Dalį įvykdyto projekto, kurio vertė 136 tūkstančiai litų, finansavo UAB "Finjekta", dalį kompensavo Lietuvos verslo paramos agentūra iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Projekto pradžia praeitų metų liepą, pabaiga šių metų kovą.

Šiuo metu Lietuvoje vandenilio energetikos tyrimais užsiima net kelios mokslo institucijos - Lietuvos energetikos institutas (vandenilio laboratoija), Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno realiai veikiančio panašaus pobūdžio modulio.

Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio Verslosavaite.lt neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė. Savo bendrovės pranešimus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

Susiję straipsniai:

• „Mercedes-Benz Vito“ švenčia 25-erių metų jubiliejų
• Šią vasarą lietuviai už elektrą mokėjo mažiausiai per pastaruosius 5 metus
• Inovatyvi e-platforma sumažina riziką ir išlaidas transporto versle
• Vis daugiau lietuvių neatsispiria pagundai sudalyvauti Bagažinių turguje
• Miestelio darbuotojai užimtų daugiau kaip trečdalį „Žalgirio“ arenos