T. Padgursko nuotr.

Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

17 proc. gyventojų šiuo metu jau yra padėję indėlius bankuose, tačiau dauguma jų pirmenybę teikia trumpam indėlio terminui – tik apie 16 proc. visų indėlininkų rinkosi ilgesnio nei vienerių metų termino indėlį. Dauguma apklaustųjų indėlius laiko litais, o daugiau nei pusės (58 proc.) turinčių indėlius bankuose indėlio suma viršija 2 000 litų.

„Tyrimas rodo, kad žmonės finansinės krizės pamokas jau išmoko. Net ir turėdami nedideles laisvas sumas, gyventojai galvoja, kad jas galėtų skirti indėliui. Be to, ketvirtadalis tyrime dalyvavusių žmonių, kurie turi laisvų lėšų, šiuo metu jau yra padėję indėlį“, – sako Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Pasak N. Žiobos, laisvų pinigų suma skiriasi ir lyginant apklaustuosius pagal amžių. Iki 500 litų sumą, kurią galėtų skirti indėliui, dažniausiai įvardijo 40 proc. 15 – 19 metų amžiaus apklaustųjų. 10 000 litų ir daugiau indėliui šiuo metu skirti galėtų 9 proc. 20 – 39 metų gyventojai, o po 2 proc. 15 – 19 metų ir 40 – 50 metų amžiaus apklaustųjų.

Daugiau nei pusė (54 proc.) 40 – 50 metų amžiaus žmonių įvardijo neturintys nė lito.

Tyrimas atskleidžia, jog didelio skirtumo pagal turimas laisvas lėšas tarp didmiesčių ir miestelių gyventojų nėra. Tiesa, kaimų gyventojai laisvų pinigų turi mažiausiai – 57 proc. jų įvardijo neturintys nė lito, kurį galėtų padėti į banko indėlį.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą apie indėlius „Danske“ banko užsakymu 2012 m. gegužės mėnesį atliko „OMD“, naudojant OMD Snapshots tyrimų sistemą. Iš viso apklausta 917 interneto vartotojų, kurių amžius nuo 15 iki 50 metų.

Susiję straipsniai:

• Kokios alternatyvos indėliams?
• Žmonės turėtų daugiau domėtis indėlių draudimu
• Šiaulių bankas keičia terminuotųjų indėlių palūkanas
• Indėlius vis dažniau sudaro internetu
• Verslas rinkosi indėlius ilgesniam laikotarpiui