Rozetė

Gyventojų bendruomenių, seniūnijų ir daugiabučių bendrijų atstovams naudingus patarimus seminaruose „Kaip už komunalines paslaugas mokėti mažiau?“ dalijo AB „Kauno energija“, AB „Lesto“, AB „City Service“, UAB „Ekstara“ ir UAB „Viena sąskaita“ atstovai.

Kaip sumažinti šilumos suvartojimą?

„City Service“ šilumos ūkio priežiūros tarnybos vadovas Alvydas Venckus sakė, kad šilumos suvartojimą namų administratoriai mažina keliais būdais: modernizuoja šilumos punktų ir šildymo sistemas; tinkamai izoliuoja pastatų vidaus šildymo sistemų vamzdynus; atlieka darbus, mažinančius šilumos nuostolius bendrose patalpose (keičia arba sandarina rūsio ar laiptinių langus, duris ir pan.)

Pasak specialisto, visi šie veiksmai pastebimų rezultatų duoda tuo atveju, jei ir patys gyventojai rūpinasi šilumos taupymu – pagrindiniai šilumos nuostoliai patiriami būtent butuose. Kalbėdamas apie praktinius veiksmus, kuriuos kiekvienas gali atlikti savo bute, A. Venckus siūlo sprendimus:

• Langams ir durims: užsandarinti, languose įstatyti papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę; vėdinti patalpas trumpai, bet intensyviai; saulėtą dieną atitraukti užuolaidas ar žaliuzes,  kad saulės spinduliai prišildytų būstą; naktį langus uždengti masyviomis užuolaidomis, neuždengiant jomis šildymo prietaisų nuleisti žaliuzes, kad vėsa nepatektų į kambarius;

• Šildymo prietaisams viduje: neužstatyti šildymo įrenginių baldais, dekoratyvinėmis sienelėmis ar užuolaidomis; reguliariai valyti dulkes nuo šildymo prietaisų; įrengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių; sumažinti patalpų šildymą, kai viduje nėra žmonių (jei bute yra termostatinės galvutės);

• Bendrosioms patalpoms ir išorei: nerūkyti laiptinėse, nes vėdinant pastatas atšaldomas uždaryti laiptinės duris; užsandarinti laiptinių langus.

Kaip sutaupyti elektros?

Paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas Lietuvos gyventojas suvartoja apie 200 kWh elektros energijos per mėnesį, t. y., 2400 kWh per metus. Pagal energijos kiekio BVP vienetui pagaminti rodiklį – energetinį intensyvumą – Lietuva dešimt metų išlieka 22 vietoje Europoje, kai per tą laiką brango visi ištekliai – šiluma, dujos ir elektra.

„Prieš 1,5 metų pakilus elektros kainai, energiją naudojame beveik taip pat, kaip esame įpratę, ir įpročių keisti nelabai norime“, - seminarų metu svarstė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ Naujų produktų ir paslaugų skyriaus vadovas Mantas Vaskela. – Iš dalies tam įtakos turi šaltos mūsų žiemos ir šildymo įpročiai. Iš kitos pusės, tiek būstuose, tiek gamybos įmonėse šie procesai yra labai neefektyvūs, todėl tobulėti tikrai turime kur.“

Bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad 52 proc. apklaustųjų neišjungia naktį elektros prietaisų iš elektros lizdų, 45 proc. gyventojų vienu metu naudoja daug elektros ir buities prietaisų, o apie trečdalis  – palieka be reikalo įjungtą šviesą.

Neracionaliausiai naudojanti elektros energiją amžiaus grupė – jaunimas iki 35 metų, gyvenantys didmiesčiuose. Studentai dažniau nei kitų socialinių grupių atstovai mano, kad didelis įjungtų ir nenaudojamų prietaisų skaičius labiausiai lemia dideles elektros energijos sąnaudas.

Pasak  M. Vaskelos, daugiausia elektros namuose sunaudoja šaldytuvas (21 proc. energijos), apšvietimo prietaisai (19 proc.) ir kompiuterinė įranga (11 proc.).

Bendrovės skaičiavimais, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas išvengtų elektros nuostolių savo namuose, galėtų sumažinti sąskaitas iki 20 proc. be didesnių investicijų. Pagrindiniai patarimai, kurių reikėtų laikytis:

• išjungti „pasyviuosius energijos rijikus“ (elektros prietaisus, paliktus budėjimo režimu);

• skalbti 30˚C vandenyje;

• dieną, kai nieko nėra namuose, išjungti elektrinį šildymą;

• plaunant ar skalbiant prikrauti pilną indaplovę ar skalbimo mašiną;

• maisto gaminimui naudoti greitpuodžius – išgaubtu dugnu puodai elektros sąnaudas padidina iki 2-3 kartų;

• naudoti efektyvius apšvietimo sprendimus – kaitines lemputes pasikeisti į taupančias energiją ar su judesio davikliais.