Sxc.hu nuotr.

Kainos – pačios didžiausios

AB „Vilkijos ūkis“ ir Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijai vadovaujantis verslininkas atkreipia dėmesį į tai, kad smarkiai išaugus kailių poreikiui Kinijoje keletą pastarųjų metų jų kainos tik augo.

Pasak jo, praeitais metais audinės kailiuko savikaina buvo apie 30 eurų, o aukcionuose juos vidutiniškai pirko po 60 eurų. Lapių kailių savikaina buvo apie 75, o supirkimo kaina – apie 140 eurų. Šiais metais tendencijos išlieka panašios.

„Sakyčiau, dabar yra pačios aukščiausios visų laikų kainos. Pelnas dabar yra didelis, todėl daug kas nori investuoti ar jau investuoja į šią sritį. Tačiau žmonėms be patirties, naujiems ūkiams gali būti labai sunku išgyventi krizę, kuri neišvengiamai ateis per keletą kitų metų.

Dabar Kinijoje yra baisus kailių bumas, mada. Statomi didžiuliai prekybos centrai, kuriuos reikia užpildyti produkcija. Tačiau nežinia kiek iš tikrųjų jų rinka pajėgi nupirkti. Susidarius pertekliui kainos gali staiga kristi“, - savo nuogąstavimais su VersloSavaite.lt dalijosi Č. Tallat-Kelpša.

Naujokai permoka

Burbulas šioje srityje didėja dar ir dėl to, kad nauji rinkos žaidėjai nesigaudo realiose kainose ir aukcionuose perka produkciją pernelyg brangiai.

Pasak 20 metų kailių versle dirbančio verslininko, ši sritis yra labai jautri, nes gyvūnų „neišjungsi“ kaip staklių kokiam fabrike.

„Jei nori išlikti šiame versle, turi nuolat dirbti visu pajėgumu, išlaikyti žvėris, juos šerti, nuolat vykdyti selekciją. Tuo tarpu kailiai vienais metais parduodami pigiau, kitais – brangiau. Reikia tinkamai paskirstyti finansus ir mokėti išlaviruoti“, - savo verslo ypatumais su VersloSavaite.lt dalijosi Č. Tallat-Kelpša.

Visame pasaulyje nusistovėjusi praktika, pagal kurią kailių augintojai visą savo produkciją parduoda specialiuose kailių aukcionuose. Vilkijos ūkis savo produkciją parduoda Helsinkio „Saga Furs“, „Kopenhagen fur“ ir „NAFA Toronto“ aukcionuose.

Augina per 50 tūkst. žvėrelių

Vilkijos ūkį netoli Kauno esančiame miestelyje dar tarpukariu įkūrė dabartinio vadovo ir pagrindinio akcininko Č. Tallat-Kelpšos senelis Jonas Tallat-Kelpša. Kailiniai žvėreliai čia pradėti auginti sovietmečiu, o 1992-aisiais ūkis buvo privatizuotas.

Šiuo metu ūkyje laikoma apie 50 tūkst. audinių ir apie 1,5 tūkst. lapių. Įmonė taip pat gamina gyvūnų pašarus savo reikmėms ir pardavimui. Šiuo metu ūkis yra vienas iš dviejų didžiausių tokio pobūdžio ūkių Lietuvoje. Per 2011 metus bendrovė gavo 26,7 mln. litų pajamų.

Per penkerius pastaruosius metus Vilkijos ūkis yra gavęs daugiau kaip 400 tūkst. litų paramos ūkio modernizavimui iš Europos Sąjungos Fondo kaimo plėtrai. Pateikta paraiška gauti dar beveik 2 mln. litų.

Susiję straipsniai:

• Kodėl net pelningas verslas gali bankrutuoti?
• Apklausa: verslą pradėti nori 4 iš 10 lietuvių, kitus stabdo baimės
• Verslo rizikos: stiklinė puspilnė ar pustuštė?
• 70 proc. respondentų pasigenda verslo lyderystės valstybei svarbiais klausimais
• Verslai už Vilniaus dukart lenkia šalies vidurkį