Foto

Anot „SmartLynx“, antros pagal dydį Latvijoje įsikūrusios oro linijų bendrovės, vykdomojo direktoriaus Deniss Zilkins, nors Baltijos šalys yra gana dėkingoje pozicijoje ir geba greitai reaguoti į iškilusias problemas bei jas lanksčiai spręsti, priešpandeminis „normalumas“ aviacijoje grįš tik po 2-3 metų.

„Dar visai neseniai aviacijos industrija laukė pandemijos pabaigos, tačiau pasekmės buvo žalingesnės nei tikėtasi. Nepadeda ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Vasarą situacija Europos aviacijoje buvo tarsi „tobula“ audra, kai įvairios problemos, turinčios įtakos aviacijai, susiliejo vienu metu. Visgi aviacijoje nėra greito sprendimo, nes visos oro linijos ir oro uostai yra susiję ir priklausomi vienas nuo kito. Deja, žmonės – tiek keliautojai, tiek ir oro uosto bei oro linijų darbuotojai, yra priversti turėti daugiau kantrybės ir nusiteikimo tokiu metu tęsti skrydžius. Mes nepaliaujamai stengiamės, kad visi klientai būtų aptarnaujami aukščiausiu įmanomu lygiu.“

Aviacija yra tarsi didžiulis laikrodžio mechanizmas

Zikins teigia, kad priežasčių kodėl oro uostuose yra ilgos eilės, vyksta skrydžių vėlavimai ir atšaukimai yra daug. Pirmiausia, kyla problemų dėl darbuotojų trūkumo, kurie buvo atleisti pandemijos laikotarpiu, o dabar yra susiradę naujus darbus kituose sektoriuose ir nenori grįžti į senuosius darbus. Tačiau, naujų darbuotojų paieška yra sunkus darbas, o mokymai taip pat užtrunka.

„Vienas pavyzdžių – oro uosto apsaugos darbuotojai. Jie, kaip ir kiti, yra svarbi oro uosto veiklos grandis. Tačiau tam jie pirmiausia turi sėkmingai praeiti nuodugnią asmens patikrą, o paskui būti tinkamai apmokyti, kad galėtų dirbti oro uoste,“ – aiškino Zilkins.

Tokios ir panašios pozicijos oro uoste – darbuotojai prie registracijos stalo, bagažo krovėjai, degalų pildymo darbuotojai – lemia, ar orlaivis visas procedūras oro uoste atliks laiku. Todėl, Zilkins aviaciją prilygina dideliam laikrodžio mechanizmui. Jei vienoje srityje atsiranda nedidelis gedimas, jis atitinkamai paveikia ir likusias kitas dalis.

„Pavyzdžiui, jei reikiamu momentu tinkamoje vietoje nėra žmogaus, kuris galėtų vilkti lėktuvą, lėktuvo išvykimas bus atidėtas. Dabar jis nebeatvyks laiku į kitą oro uostą, kur kai kurie žmonės, pavyzdžiui, turi jungiamąjį skrydį. Ir jei dar prie šios formulės pridėsime pandemiją, tai jau tampa daug sudėtingesne situacija. Prieš pandemiją aviacija buvo laikoma itin patrauklia industrija, todėl dabar turime įdėti itin daug darbo, kad susigrąžintume žmonių pasitikėjimą,“ – aiškino Zilkins.

Dėl vienos atsarginės dalies kovoja dešimt pretendentų

Kita didžiulė aviacijos problema – didelis atsarginių dalių trūkumas. Atsarginių dalių trūkumas buvo problematiškas ir prieš karą, o dabar, anot Zilkins, situacija ypatingai sudėtinga.

„Dėl karo visiškai sutriko visos esamos tiekimo linijos. Pavasarį itin staigiai padidėjo keliautojų srautai, todėl aviacijos industrija greitai pradėjo tvarkyti ir paleisti lėktuvus iš  naujo. lėktuvai, kurie buvo nenaudojami per karūną. Atsarginės dalys šiuo metu baigiasi ir praktiškai kiekvienai atsarginei daliai yra po dešimt imtuvų. Galų gale gauna tas, kuris turi geresnę sutartį ar tiesiog daugiau pinigų",  – paaiškino Zilkins.

Kadangi aviacija yra stipriai reguliuojama sritis, net ir visiškai naujuose orlaiviuose tam tikros dalys turi būti keičiamos kiekvieną, iš anksto nustatytą, valandą ar nuskristą kilometrą. Kitaip tariant, net ir visiškai naujas lėktuvas reikalaus atsarginių dalių.

Karo Ukrainoje padariniai

Karas Ukrainoje turėjo itin platų poveikį aviacijos industrijai. Be to, kad Rusija praktiškai pavogė nemažai ten paliktų lėktuvų, ji taip pat pabrangino kuro kainas ir sukėlė atsarginių dalių įsigijimo krizę. Kadangi aviacija Rusijoje ir Ukrainoje yra praktiškai sustojusi, ten skrydžio įgulos, pilotai ir kiti aviacijos profesionalai persikėlė į laisvąją darbo rinką.

Dėl didelių Europos šalių apribojimų, juos pirmiausia įdarbino, pavyzdžiui, Azijoje veikiančios oro linijos. Negana to, Rusijos įmonės taip pat siūlė nemažai produktų ir paslaugų, kurioms šiuo metu yra taikomos sankcijos. Pavyzdžiui, kai kurie IT produktai ir paslaugos anksčiau priklausė nuo Rusijos tiekėjų.

Aviacijos atkūrimas gali tapti ilgo nuotolio skrydis

Zilkins teigimu, oro uostų ir avialinijų personalo problema gali būti išspręsta, o situacija šioje srityje greičiausiai greitai palengvės. Pagrindinis vasaros kelionių sezonas greitai baigsis, o daugelis naujų samdomų darbuotojų gaus reikiamus mokymus. Pajamos iš atnaujinto aktyvaus skraidymo vėl bus nukreiptos į darbuotojų samdymą ir konkurencingesnio atlyginimo mokėjimą.

„Tačiau atsarginių dalių problema, kartu su karu ir brangiais degalais, tikriausiai užsitęs ilgiau. Daugelio skirtingų ekspertų nuomone, apie vadinamąjį „normalumą“ aviacijos sektoriuje vėl galima kalbėti tik po 2-3 metų. Matyt, iki to laiko kelios silpnesnės įmonės taip pat bus priverstos užsidaryti arba jas tiesiog prarys stipresnės“, – teigė Zilkins.

Susiję straipsniai:

• „FL Technics” tęsia plėtrą Lietuvoje
• Skrydžių skaičius Lietuvoje augo dešimtadaliu
• Ramina keliaujančius lėktuvais dėl rankinio bagažo sumažinimo
• Aviacijos sezonas Lietuvoje startavo rūsčiai
• Kokių metų gali tikėtis oro bendrovės ir jų keleiviai?