 VersloSavaite.lt nuotr. Dauguma investavimo terminų yra tarptautiniai, taigi, vienodai suprantami visame pasaulyje.
Išvestinės priemonės Akcija, obligacija ar indėlis – visiems gerai pažįstamos sąvokos – paprastos finansinės priemonės. Tačiau patyrę investuotojai naudoja „didesnio kalibro ginklą“ – išvestines priemones. Tai tokie finansiniai instrumentai, kurie gali įpareigoti arba tik suteikti teisę pasirinkti, ar norime pirkti tam tikrą turtą, pavyzdžiui, aukso arba tų pačių akcijų ir obligacijų. Atkreipkite dėmesį, kad naudodami išvestines priemones perkame ne patį turtą, bet tik teises, susijusias su tuo turtu. Tai yra pravartu, kai norime iš anksto apsidrausti nuo turto kainų svyravimo. Arba kai norime uždirbti iš turto vertės augimo, net ir neketindami realiai įsigyti paties turto. Paprastai naudojat išvestines priemones investuojama į žaliavas – auksą, naftą ar grūdus. Išvestinių priemonių kaina nustatoma sudėtingais metodais ir jų svyravimus prognozuoti yra sunkiau nei akcijų ar obligacijų. Naudojant išvestines priemones lengviau sukonstruoti sudėtingus finansinius sprendimus, kurie padėtų pasiekti iš anksto užsibrėžtą tikslą, pavyzdžiui, išvengti portfelio vertės kritimų. Lyginamasis indeksas Jei nusprendėte, kad rinksitės investicinį fondą, greičiausiai susidursite su lyginamuoju indeksu. Investuotojas, norėdamas įvertinti valdytojo darbo rezultatus, naudojasi būtent lyginamuoju indeksu. Pavyzdžiui, jei planuojate investuoti į Baltijos šalių rinkas ir norite sužinoti, ar čia investuojantis fondas pateisina pasitikėjimą, paprasčiausiais būdas patikrinti – palyginti fondo rezultatus su bendru Baltijos šalių indeksu (fondo lyginamasis indeksas). Jeigu fondas lenkia indeksą, vadinasi, valdytojas savo veiksmais, parinkdamas geriausias akcijas, jas pirkdamas ir parduodamas, pateisina pasitikėjimą. „Repo“ sandėris Kita reikalinga sąvoka – „repas“ arba „repo“ sandėris. Su Hip Hop‘o muzika tai tikrai nesusiję. „Repas“ – finansinė sutartis, kuri leidžia įkeisti turimas finansines priemones ir gauti už jas pinigų. Investuotojai, mėgstantys riziką, už gautus pinigus perka naujas akcijas, kurias vėl įkeičia ir kartoja procesą iš naujo. Tokiu būdu skolintomis lėšomis galima įsigyti kur kas didesnį kiekį investicijų nei vien už nuosavus pinigus. Short‘inimas Pasaulyje egzistuoja finansinės priemonės, kurios leidžia užsidirbti ir rinkoms krentant. Tai vadinama short‘inimu – trumpoji pozicija arba neturimų priemonių pardavimas. Paprasčiau kalbant, jūs manote, kad įmonės X akcijos yra per brangios, todėl iš finansų tarpininko pasiskolinate 1000 įmonės akcijų ir nedelsiant parduodate rinkoje. Jūsų prognozei pasiteisinant, po kelių savaičių įmonės X akcijų vertė sumažėja 20 proc., jūs jau atperkate parduotas 1000 akcijų ir jas grąžinate finansų tarpininkui. Kadangi atpirkote 20 proc. pigiau nei pardavėte, vadinasi, uždirbote pelno. Tokia investavimo galimybė žavi daugelį, tačiau negalima pamiršti, kad rizika yra kur kas didesnė. Akcijos linkusios brangti, todėl, ši strategija tinka tik trumpalaikei prekybai, bet pasirinkus netinkamą pardavimo momentą, gali tekti atpirkti, mokant žymiai daugiau. MiFID MiFID – Europos Sąjungos direktyva, reglamentuojanti finansinių paslaugų teikimą ir siekianti apsaugoti investuotojų, ypač pradedančiųjų, interesus. Tai yra tarsi nematomas investuotojo draugas, kuris saugo jo nugarą, užtikrindamas, kad jam bus taikomos didesnės apsaugos priemonės ir visada bus informuotas apie galimas rizikas. Povilas Kaselis, „Danske Bank“ Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas Susiję straipsniai:
|
VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. |
|
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu
