Verslosavaite.lt nuotr.

„Kaip būtų galima sumažinti išlaidas smarkiai brangstant energijos ištekliams“, – klausia Verslosavaite.lt skaitytojas. Atsako UAB FMĮ „Finhill“ finansų analitikas Vilius Kolelis.

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus naujus, apie 50 proc. didesnius nei dabar šildymo tarifus, daugelis vartotojų su nerimu laukia naujojo šildymo sezono pradžios ir ženkliai didesnių sąskaitų.

Nerimauti yra dėl ko: ir taip sparčiai augančių kainų fone didesnės šildymo kainos reiškia dar didesnes išlaidas ir dar stipresnį „diržo susiveržimą“. Situacija tikrai nėra džiuginanti.

Blogai ne visiems

Tačiau ar tokioje situacijoje yra tokių, kuriems šildymo tarifų padidinimas galėtų būti visiškai nesvarbus ir kurie į jį visiškai nekreiptų dėmesio? Pažvelgus atidžiau, galima pasakyti, kad visgi tokių yra.

Kas gi tie laimingieji? Atsakymas yra labai paprastas: tai yra visi tie, kurie turi galimybes naudoti alternatyvius energijos šaltinius. Dabartinės technologijos jau leidžia juos panaudoti ne tik elektros energijai gaminti (hidroelektrinės, vėjo jėgainės), bet ir gyvenamojo būsto šildymui bei karšto vandens tiekimui (geoterminis šildymas).

Efektyvus jų pritaikymas leistų ne tik mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį mus supančiai aplinkai, bet ir ženkliai apkarpyti išlaidas, patiriamas šildymo sezono metu.

Deja, tokių technologijų diegimas Lietuvoje vyksta pakankamai lėtai. Daugelį vartotojų, norinčiųjų naudoti alternatyvius energijos šaltinius, atbaido didelės tokių technologijų kainos.

Viena iš aukštų kainų priežasčių yra kol kas dar menkas jų paplitimas. Kaip ir visų kitų naujovių, taip ir šių kainos yra pakankamai aukštos, kol jos dar nėra taikomos masiniam naudojimui. Tačiau kuo platesnis vartotojų ratas pradės jas taikyti, kuo labiau jos išplis, tuo labiau turėtų mažėti jų savikaina ir montavimo išlaidos.

Alternatyvi energija taps populiaresnė

Todėl tikėtina, kad jau artimiausioje ateityje, išsilaikius tokiems aukštiems šildymo kainų augimo tempams kaip dabar, alternatyvius energijos šaltinius naudojančios technologijos pradės plisti daug greičiau.

Energijos vartotojai įvertins, kad sparčiai augant šildymo kainoms, laikotarpis, per kurį atsiperka tokios technologijos, mažėja (ekspertų vertinimu, dabartinių technologijų atsipirkimo laikotarpis siekia nuo 5 iki 10 metų). Be to, nereikia pamiršti ir  masto ekonomijos poveikio tokių technologijų savikainai. Taigi, jos taps vis labiau įperkamos.

Auganti paklausa šių technologijų rinką darys vis patrauklesnę naujų dalyvių atėjimui. O daugiausia laimėti turėtų tos įmonės, kurios rinkoje sugebės įsitvirtinti anksčiausiai, kitaip sakant, pasinaudos „pirmojo žingsnio“ pranašumu.

Perėjimas prie modernių, alternatyvius energijos šaltinius naudojančių technologijų turėtų tapti ne tik svarbiu aplinkos išsaugojimo veiksniu, bet ir patikima investicija, leisiančia taupyti išlaidas brangstančiai šilumai ir sukursiančia perspektyvią verslo nišą. O tai savo ruožtu turėtų didinti ekonominį aktyvumą šalyje ir suteikti naujų galimybių investuotojams pakankamai „seklioje“ Lietuvos susijungimų ir įsigijimų rinkoje.

Nors galimybių joje yra visą laiką, tačiau kiekvienas naujos ūkio šakos atsiradimas ar aktyvi jau egzistuojančių sektorių plėtra yra tarsi dar vienas papildomas stiprus impulsas šiai rinkai plėtotis ir vystytis.

Gali išaugti investicijos

Tikėtina, kad išaugs ne tik vietinių, bet ir užsienio investuotojų susidomėjimas alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo rinkos niša Lietuvoje. Tačiau norint paskatinti pastaruosius investuoti, gali neužtekti pasiūlyti vien tik perspektyvią verslo šaką ir „rožines“ prognozes. Būtina ir aktyvi valstybės parama ir lanksti investicijų skatinimo politika.

Savaime suprantama, kad norint turėti tam tikrą rezultatą, būtina įdėti išteklių ir pastangų jam pasiekti. O nauda būtų akivaizdi: dalis šiuo metu ne pačius geriausius laikus išgyvenančių statybos ir remonto darbus atliekančių bei statybines medžiagas gaminančių ir jomis prekiaujančių įmonių galėtų persiorientuoti į pakankamai artimas veiklas, susijusias su ekologiškų energijos šaltinių tehnologijų pritaikymu ir panaudojimu.

Žvelgiant makroekonominiu požiūriu, tai leistų sušvelninti Lietuvos ekonomikos „nusileidimą“, išsaugoti darbo vietų bei, kas ne mažiau svarbu, suteiktų mūsų ekonomikai lankstumo, didintų energetinę nepriklausomybę ir konkurencingumą užsienio rinkose bei sumažintų mūsų ekonomikos jautrumą niūroms nuotaikoms, tvyrančioms globalioje ekonomikoje.

Be to, tai galėtų tapti puikiu akstinu siekti tvaraus ekonominio augimo, t.y. tokio, kuris neturi neigiamo poveikio aplinkai. Tai užtikrintų Lietuvai ekologiškos valstybės vardą ir didintų pasitikėjimą tarp išsivysčiusių valstybių. 

Pasigendama iniciatyvos

Deja, kol kas tokių iniciatyvų iš valdžios pusės pasigendama, nors skatinant ekologiškų išteklių naudojimą, valstybės vaidmuo gali būti labai svarbus.

Tam ji gali imtis tokių priemonių, pvz., mokesčių lengvatos ekologiškus išteklius naudojančioms ar jų panaudojimo technologijas kuriančioms ir jomis prekiaujančioms įmonėms; dalies išlaidų, skirtų tokių technologijų įsigijimui, kompensavimas arba paskolų joms įsigyti garantavimas, daugiabučių namų renovavimas, šildymo infrastruktūros modernizavimas ir pan.

Svarbu suvokti, kad tik kompleksinis įvairių veiksmų ir priemonių taikymas, tiek iš privačių investuotojų, tiek ir iš valdžios pusės, gali užtikrinti pakankamos investicijų sumos pritraukimą bei efektyvų jų panaudojimą, o tuo pačiu duotų naudos visai Lietuvos ekonomikai. Tai galėtų tapti puikiu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiu, nes ši investicija užtikrintų naudą visoms pusėms.    

www.finhill.lt

Užduokite klausimą konsultantui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Konsultacija. Asmeninės finansų valdymo paslaugos
• Vilius Kolelis. Mokesčių reformos: ar turėsime naudos?
• Konsultacija. Ar verta jungtis ekonominio sulėtėjimo laikotarpiu?