VersloSavaite.lt nuotr.

Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Britų sukeltą didžiulį triukšmą finansų rinkos, žiniasklaida ir visi prijaučiantys išpūtė dar tūkstantį kartų. Pabandžius suprantamai paaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Parlamento nariai norėtų likti

Kaip bepasibaigtų referendumas, jis yra patariamasis, mechanizmų įgyvendinti visuomenės norą išeiti iš Europos Sąjungos sudėties nėra, teisinių pasekmių – taipogi. Parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti Didžiosios Britanijos ir ES „skyrybų sutartį“.

Įdomu, kad, remiantis BBC rengta apklausa, apie 75 proc. Parlamento narių palaiko Britanijos ES sudėtyje liniją. Žinoma, ignoruoti rinkėjų nuomonę būtų itin drąsus ir rizikingas politinis žingsnis.

Išstojimo scenarijus – skaudus finansų rinkoms, palankus V. Putinui

Vienos ir kitos referendumo išeities pasekmės bus asimetriškos tiek finansų rinkose, tiek makroekonominiu požiūriu, tiek ir politiškai. Sprendimo pasitraukti, arba Brexit atveju, finansų pasaulyje išauš prasta diena – akcijų rinkos, euras, palūkanų normos kris ženkliai. Tiesa, turint omeny, kad rinkų dalyviai jau yra įskaičiavę didesnę neigiamą įtaką nei signalizuoja referendumo apklausų rezultatai, tikėtina, kad tai kiek švelnintų pradinę reakciją.

Brexit pagirios Europos ekonomikoje tęstųsi dar keletą metų, nes labai tikėtina, jog Europa vėl nugrimztų į recesiją. Politikams tektų sunkiai dirbti įtikinėjant pasaulį, kad Europa pajėgi nesugriūti. Nori nenori, šiame procese reikėtų nepamiršti kyšančių V. Putino ausų – jam ir radikaliosioms Europos sąjungos politinėms jėgoms apgriuvusios Europos scenarijus būtų kaip niekad palankus, beliktų savo rinkėjams reguliariai priminti – „ar aš jums nesakiau?“.

Tokių apokaliptinių scenarijų per pastaruosius keletą mėnesių pripiešta daugiau nei reikia. Tačiau realybė tokia, jog greičiausiai Britanija liks ES sudėtyje – tą aiškiausiai rodo lažybų kontorų duomenys, pagal kuriuos Brexit tikimybė yra 35 proc.

Gyventojų apklausų duomenys kiek kitokie – abiejų stovyklų svoriai vertinami kaip apylygiai, tačiau šių duomenų patikimumu tenka abejoti, nes apklausų rezultatai labai priklauso nuo to, kokiu būdu apklausa yra vykdoma. Kas bus, jei britai balsuos pasilikti? Išties nelabai daug kas.

Didžioji Britanija turėtų gauti ministro pirmininko D. Camerono suderėtas nuolaidas iš ES – galbūt svarbias britams, tačiau ne tokias ir dideles Europai. Tuo metu finansų rinkos atsikvėps ir atstatys streso nulemtus netekimus ir po keleto dienų jau kalbės apie kažką kita. O britai liks susiskaldę ir vis vien didelė dalis gyventojų bus nepatenkinti.

Signalizuoja kompleksines ES problemas

Nors labai tikėtina, kad Didžiosios Britanijos referendumas baigsis niekuo, plačiąja prasme pats referendumas (ne jo rezultatas) yra labai svarbus didelių Europos sąjungos ligų simptomas. Ir, regis, Europos lyderiai bando gydyti simptomą, o ne ligą: šios dienos žiniasklaidos antraštės mirga marga Europos lyderių prašymais, skatinimais ir įtikinėjimais Didžiajai Britanijai neišeiti. Muilo opera baigsis penktadienio rytą su rezultatų paskelbimu, tačiau niekas net nepradeda kalbėti apie kompleksinių Europos bėdų sprendimus.

Nėra lyderio, kuris turėtų viziją, kur Europa bus po penkerių metų. Ar bent po dvejų metų. Kaip spręsti visiškai nekoordinuojamas atskirų šalių finansų problemas? Ką daryti su migrantų krize ir ar Turkijai mokami milijonai migrantų stovykloms rengti taip paprastai ims ir išspręs problemą? Kur nuves Europos centrinio banko prispausdinti pinigai, išpūtę iki sprogimo ribos finansinių instrumentų kainas? Visgi prieš pradedant ieškoti atsakymų į šiuos nepaprastos svarbos klausimus, matyt, Europa pirmiausia turi užgesinti šį gaisrą.

Susiję straipsniai:

• Italijos referendumas: trys minutės šlovės
• D. Britanijai ruošiantis išstoti iš ES – naujos galimybės Lietuvai
• D. Britanija tarė „taip“ vienodoms tabako pakuotėms
• Po referendumo Kryme – trys galimi scenarijai ir jų poveikis Lietuvos ekonomikai
• Euro siekiančios Lietuva ir Latvija – po padidinamu stiklu