D. Kanapecko nuotr.

Šiam sprendimui dar turės pritarti Europos Sąjungos lyderiai birželio pabaigoje, po to jau per Lietuvos pirmininkavimą ES liepos pradžioje turės pritarti ES finansų ministrai. Tačiau tai tėra formalumai, o realiai šiandienos sprendimas reiškia, kad Latvijai uždegama žalia šviesa, kad šalis atitinka Mastrichto kriterijus, kurie yra susiję ir su valstybės skola, ir su infliacija, ir su ilgalaikėmis palūkanų normomis.

Europos komisarų susitikime šis sprendimas, LRT televizijos naujienų tarnybos žiniomis, priimtas vieningai, buvo tik kalbėta, kad Latvijoje yra pakankamai didelė socialinė atskirtis – žemiau skurdo ribos gyvena 40 proc. žmonių. Tai buvo pateikta kaip viena iš kliūčių – Latvija turėtų labiau stengtis ir daugiau dirbti, kad tokios atskirties nebūtų.

Anksčiau kai kurie ekonomistai kalbėjo, kad viena pagrindinių problemų yra Latvijos bankų stabilumas, nes maždaug pusė Latvijos bankuose laikomų indėlių yra iš trečiųjų šalių – iš Rusijos bei kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Ir tai esą gali sukelti Latvijos bankų nestabilumą. Tačiau Briuselyje veikiančio analitinių tyrimų centro „Bruegel“ ekonomistas Zsoltas Darvasas sako, kad indėliai iš Rusijos neturėtų kelti grėsmės Latvijos bankų saugumui.

„Latvijos bankų sistema yra stabili ir tikrai nemanau, kad Rusijos indėlininkai daro ją nestabilia. Žinoma, turi būti įvertintas Latvijos bankų saugumas. Tačiau netrukus euro zonoje pradės veikti vieninga bankų priežiūros sistema, ir Europos centrinis bankas pats prižiūrės euro zonos bankus, todėl manau, kad ši institucija labai atidžiai vertina Latvijos finansinio stabilumo riziką“, – LRT televizijos naujienų tarnybai Z. Darvasas.

Palankų Europos Komisijos ir Europos centrinio banko įvertinimą oficialioji Ryga laiko logišku keletą metų trukusių pastangų rezultatu. Pabrėžiama, jog euras Latvijos ekonomikai bei finansų sistemai užtikrins saugesnę ateitį.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas įsitikinęs, jog ne euras kaltas dėl kai kurias jį turinčias šalis kamuojančių bėdų – pačios šių šalių vyriausybės yra padariusios nemažai klaidų.

Beje, šiais metais Latvijos ekonomika turėtų augti sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tokių rezultatų iki šiol nėra pasiekusi nė viena į eurą pretendavusi šalis.

Dabar artimiausia pretendentė įsivesti eurą, bent jau teoriškai, turėtų būti Lietuva. Remiantis neformalia informacija iš Europos centrinio banko, Lietuva jau praktiškai yra pasiruošusi įsivesti eurą ir rimtų kliūčių Lietuvai nebūtų, jeigu yra visos formalios procedūros – kreipimasis į Europos Komisiją ir pan.

Trečiadienį ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas pakartojo, kad visos Baltijos valstybės turi turėti bendrą valiutą. Dabar, kai Latvija turės eurą nuo kitų metų, Estija eurą įsivedė 2011-aisiais, Lietuva lieka paskutinė be šios valiutos. Netgi valstybei, kurios valiuta yra surišta su euru, kaip yra Lietuvos ir Latvijos atveju, būti euro zonoje yra labai naudinga, kartoja Europos Komisijos atstovai.

Taigi yra tikimybė, kad 19-ąja euro zonos nare, jeigu bus politinė valia, taps Lietuva.

www.lrt.lt

Susiję straipsniai:

• Latvijoje startavo užstato sistema
• Analitikai: euro zonos augimo pikas jau už nugaros
• Ar įsižiebs valiutų karas tarp euro zonos ir JAV?
• Politinės naujienos skatina euro silpnėjimą
• E. Džiugytė. ECB menas nieko nepasakyti