VersloSavaite.lt   
2021 02 01, 15:57
Elektroninė prekyba auga, tačiau neatperka nuostolių verslui uždarius parduotuves

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Dėl COVID – 19 pandemijos sukeltų verslo ribojimų iš esmės pasikeitė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) narių prekyba.

 

Susitraukė eksportas, o uždarius parduotuves, teko atsisakyti pajamų iš mažmeninės prekybos, kurias dalinai kompensavo išaugusi elektroninė prekyba.

 

Pasak LR Statistikos departamento, mažėjo ir  tekstilės bei aprangos gaminių vartojimas Lietuvoje. 2020 m. gruodžio mėn., palyginti su pernai  metų lapkričiu buvo nupirkta 4,1 % mažiau avalynės bei – 3,2 %  mažiau drabužių.

 

LR Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos kainos 2020 m. gruodžio mėn., palyginti su 2020 m. rugsėjo mėn. krito 0,1 %. Drabužių  ir avalynės vartojimo išlaidų lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose 2020 m. gruodžio mėn., lyginant su 2019 m.  lapkričio mėn. sumažėjo 3,4 proc., o su 2019 m. gruodžio mėn. –  net 4,8 proc.

reklama

 

Aprangos ir tekstilės kainos išlieka stabilios

 

„Nors 2020-ieji Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriui, kaip ir kitiems pramonės sektoriams, nebuvo itin palankūs, COVID-19 pandemija įnešė savų korekcijų į planuotus pardavimų ir gamybos srautus, tikimės, kad 2021 m. taps pozityvesnių tendencijų metais. Vis dėlto, rinka šiuo metu susiduria su ne vienu iššūkiu. Pandemijos laikotarpiu gerokai pasikeitė aprangos ir tekstilės įmonių prekybos kanalai, o tai reikalauja aktyvaus prisitaikymo prie dabartinės situacijos“, – sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Daukšys.

 

 Kaip teigia LATIA prezidentas, nagrinėjant kainas, galima pastebėti, kad aprangos ir tekstilės gaminių kainos, galima sakyti, yra tame pačiame lygyje, kaip anksčiau, ir iki rudens jos išliks stabilios. Viena vertus, kyla darbo jėgos ir žaliavų atvežimo kaina, kadangi per pandemiją logistika gerokai pabrango. Kita vertus, atsirado neužtikrintumas dėl ateities ir žmonių mažesnis judėjimas viešumoje, o tai mažina rūbų poreikį.

 

Pasak jo, ypač dėl to nukentėjo vadinamų aukštosios mados prekių, tokių kaip – kostiumai, proginės suknelės, pardavimai. Kalbant apie plataus vartojimo aprangą – sumažėjo partijų dydis ir pateikimo greitis. Todėl įmonės turi turėti daugiau atsargų, įvairesnių medžiagų, kad gamyba nesustotų, o tai taip pat  apsunkina sisteminį darbą.

 

Pastebima, kad šiuo metu didžioji prekybos dalis persikėlė į elektroninę erdvę, žmonės aktyviai perka internetu. Vis dėlto, LATIA ekspertų teigimu, aprangos sektoriaus pardavimus lemia ne vien tik techniniai ar kiti konkretūs gaminio parametrai, bet ir emocinis faktorius. Todėl parduotuvių uždarymas ženkliai veikia drabužių pardavimus.

„Sunku tikėtis, kad prekyba mados gaminiais pilnai persikeltų į elektroninę erdvę, nes vis tik šiame sektoriuje apsisprendimui pirkti yra labai svarbi emocija, norisi paliesti audinį, pasimatuoti. Bet, žinoma, internetu perkama, juo labiau, kad yra galimybė grąžinti netinkamą ar nepatikusią prekę. Mano manymu, elektroninė prekyba augs, tačiau kol kas ji negali prilygti tiems nuostoliams, kuriuos patyrė įmonės uždarius parduotuves“, – sako K. Daukšys.

 

Susitraukusi ekonomika užsienio šalyse mažina aprangos ir tekstilės eksportą

 

Aprangos ir tekstilės gaminių kainų augimo Europos Sąjungoje, o tame tarpe ir Lietuvoje, neverta tikėtis ir dėlto, kad pagrindinėse šios produkcijos eksporto rinkose, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, vyrauja pesimistinės nuotaikos. Kaip  jau buvo skelbta, Vokietijos centrinis bankas 2020 m. pabaigoje prognozavo, kad Vokietijos ekonomika negrįš į ikipandeminį lygį iki 2022 m. pradžios, nors anksčiau buvo skelbta, kad šalies ūkis ikipandeminį lygį pasieks 2021 m. pabaigoje. Prancūzijos centrinio banko atnaujintoje prognozėje teigiama, kad šalies ekonomika atsigaus lėčiau, negu iki šiol manyta, ir prieš pandemiją buvusį lygį pasieks tik 2022 m. viduryje.

 

„Lietuvos rinka yra ganėtinai maža. Didžioji dalis – net 85 % pagamintos produkcijos parduodama užsienyje. Todėl bet koks neigiamas vartojimo pokytis užsienio rinkose reiškia sumažėjusius užsakymus Lietuvos aprangos gamintojams. Pavyzdžiui, Vokietijoje – vienoje svarbiausių rinkų, į kurias keliauja Lietuvoje pasiūti drabužiai, vartojimo apimtys šiuo metu ženkliai smukę. Šios šalies prekybininkai pardavimų atsigavimą prognozuoja ne ankščiau nei metų pabaigoje, o pirkimo apimtys į ankstesnes grįš ne anksčiau, nei po gero pusmečio,“ – teigia K. Daukšys.

 

Panaši situacija stebima ir kitose ES rinkose. 2020 m. beveik pusė (48,45 %) visų lietuviškų tekstilės gaminių buvo eksportuota į 5-ias šalis: Jungtinę Karalystę, Italiją, Švediją, Vokietiją ir Norvegiją. Deja, visose šiose rinkose stebimos ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo mažėjimo tendencijos.

 

Pavyzdžiui, dėl karantino poveikio, 242 metus visoje Jungtinėje Karalystėje veikęs prekybos centrų tinklas „Debenhams“ turės uždaryti parduotuves, bus naikinamos net 12000 darbo vietų. Tai turės įtakos ir Lietuvos įmonėms, dirbančioms su šiuo tinklu.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama