Sxc.hu nuotr.

Šiandien daugelis specialistų kalba apie būtinybę vykdyti kitą, QE3 programą, tačiau kyla klausimas, ar iš tikrųjų ji būtina Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui? Kas laukia dolerio kurso, jei programa būtų priimta? Ir apskritai, ar yra galimybė ją vykdyti?

Kiekybinio švelninimo programa QE3 – kas tai ir kokią įtaką daro dolerio kursui pasaulyje?

Kiekybinio švelninimo (angl.k. Quantitative easing arba QE) programa buvo sukurta specialiai JAV ir yra pinigų ir kreditų politikos priemonė. Ji numato valstybės vykdomas pinigų infuzijas į šalies ekonomiką, siekiant padidinti dolerių, esančių apyvartoje tarp gyventojų, kiekį.

Dideliais pinigų srautais (žinoma, dolerių - jie yra pagrindinė pasaulio valiuta) siekiama užtikrinti vartojimo ir įmonių bei fizinių asmenų gamybos augimą, kas vėliau atstatytų ir stabilizuotų nacionalinę ekonomiką.

Tačiau neigiamu programos vykdymo rezultatu  Jungtinėse Valstijose gali tapti infliacijos įsibėgėjimas su eiline dolerio kurso nuvertėjimo banga savo pagrindinių konkurentų - euro, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, Šveicarijos franko, rublio ir t. t. atžvilgiu.

„Šiek tiek stipresnė“ - taip kongreso biudžeto komiteto nariai apibūdino dabartinę šalies ekonomikos būklę. Tiesa, kai kurie jų kolegos pareiškė, kad ekonomika auga nežymiai, todėl pastaruoju metu stebėti pagerėjimai gali būti laikini.

Be to, Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas nusiteikęs skeptiškai, nes, jo nuomone, su kiekvienu nauju „komitetininkų“ posėdžiu išgaruoja naujosios likvidumo teikimo programos (QE3) realizavimo galimybės. 

Taigi, neseniai įvykusiame posėdyje už QE3 vykdymą pasisakė tik „pora“ komiteto narių. Kovo mėnesio posėdyje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į pernelyg didelį JAV ekonomikos jautrumą infliacijai, kuri labai susilpnino dolerį Forex rinkoje  ir sumažino naujosios programos priėmimo tikimybę, nors ji netgi  sukėlė euro ir kitų valiutų augimą JAV dolerio atžvilgiu:

Žvilgsnis į praeitį: kokie yra ankstesnių programų QE rezultatai JAV ir visam pasauliui?

Kiekybinio švelninimo programa, kaip įvairių valstybių  pinigų ir kreditų politikos priemonė, numato valstybinių pinigų infuzijas į šalies ekonomiką, siekiant padidinti pinigų masę rankose. Pinigų padidėjimas pas gyventojus ir įmonėse turėtų:

1. Padidinti vartojimo ir gamybos augimą ir dėl to atstatyti ekonomikos stabilumą ir galimai užbaigti ekonominę krizę pasaulyje, taip pat labiau sustiprinti JAV dolerį;

2. Sukelti infliaciją ir staigų, visų pirma, dolerio kritimą, - sako  Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ir Forex rinkoje ekspertai.

■ Pirmoji kiekybinio švelninimo programa - QE1. Šios programos, baigtos 2009 metais, įgyvendinimui buvo išleista 1,7 trln. JAV dolerių. Pagal šią programą iš rinkos buvo išperkamos hipotekinės obligacijos ir iždo vertybiniai popieriai. Dėl QE1  pagyvėjo JAV ekonomika, palaipsniui atsigavo vertybinių popierių rinka ir žymiai išaugo indeksai (net iki 100 procentų), su laipsniška dolerio kurso devalvacija. Iki istorinių minimumų sumažėjo nekilnojamojo turto įkeitimo normos ir tai stabilizavo krizės metu sugriuvusią nekilnojamojo turto rinką;

■ antroji kiekybinio švelninimo programa (QE2) buvo vykdoma nuo 2010 metų lapkričio iki praėjusių metų birželio. Daugumos ekspertų nuomone, antrojo kiekybinio švelninimo rezultatai buvo dviprasmiški. Juk vykdant programą atsitiko taip, kad FED gavo pinigų pasiūlos perteklių vietoje JAV BVP augimo pagreitinimo, taip pat vis augo infliacijos lygis, mažėjo gyventojų perkamoji galia. Visi šie veiksniai buvo ne laiku mestas „inkaras“ šalies ekonomikai.

Šiai programai vykdyti FED paskyrė 600 milijardų dolerių. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pirmos kiekybinio švelninimo bangos įgyvendinimo išlaidas, likvidumo injekcijai iš viso teko daugiau negu 2,3 trln. JAV dolerių, o tai taip pat susilpnino JAV dolerio kursą;

■ operacija „Twist“. Siekiant įveikti 2008 metais kilusios krizės padarinius, FED jau du kartus teko imtis kiekybinio švelninimo programų (QE1, QE2) vykdymo: buvo perkamos JAV iždo obligacijos su nuolatiniu papildomų piniginių banknotų kiekių spausdinimu.

Nauja ekonomikos stimuliavimo programa buvo pavadinta „operacija Twist“ (arba kaip dar ji buvo pakrikštyta  – „operacija posūkis“). Praėjusio šimtmečio 60-aisiais metais FED jau vykdė  panašią programą. Tada buvo įsigyta vertybinių iždo popierių už 400 milijardų JAV dolerių su tolesniu skolos padengimu per 30 metų laikotarpį.

Šias lėšas buvo planuojama gauti parduodant vertybinius popierius, kurių padengimo terminas buvo ne daugiau kaip 3 metai.

JAV ekonomika, QE3 ir dolerio kursas

Nepaisant visų savo problemų, JAV ir šiandien išlieka stambiausia ekonomika pasaulyje. Šių metų pradžioje Jungtinių Valstijų BVP sudarė 20 procentų pasaulio bendrojo vidaus produkto, esant galutinei 45 procentų pasaulinei paklausai.

Todėl galima teigti, kad būtent JAV yra puikus pastovaus (per 40 metų) finansų sistemos, artimos idealiai, vystymosi pavyzdys,  nepaisant kai kurių pasaulinių rinkų žaidėjų skeptiškų šūkčiojimų, pasiruošusių jau šiandien „palaidoti“ tuos pačius idealus kartu su JAV dolerio kursu.

Tačiau, kokia pasaulio valiuta galėtų pakeisti dolerį? Deja, jos nėra, nes:

1. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai su jos skolų problemomis ir euro nestabilumu toli iki idealo, net ir „patenkinamų“ finansinių vertinimų artimiausiu metu vargu ji ar gali sulaukti.

2. Šveicarijos frankui arba Didžiosios Britanijos svarui sterlingų niekas neleis valdyti pasaulio, viešpataujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms;

3. Šalys eksportuotojos taip pat nėra suinteresuotos turėti stiprią valiutą savo šalyse (juanį, jeną, rublį), be to, mažai tikėtina, kad JAV ir ES norėtų savanoriškai perkelti pasaulio finansų centrą į Pekiną arba Maskvą.

Taigi, ponai skeptikai, besišaipantys paminėjus QE3, doleris investuotojams vis tiek yra vienintelė alternatyva ir tai suteikia esminį pagrindą dolerio kursui.

Dabartinio JAV prekybos balanso deficitas:

Tik dėka milžiniškų FED emisijų, atliekamų nuo 2008, krizės pradžios metų, kurios iš viso viršijo 2,5 trln. dolerių (arba 17 procentų BVP), pavyko išvengti ekonomikos slydimo į recesiją, tai yra visiško finansinės sistemos žlugimo, gyventojų nuskurdimo, pramonės griūties. Taip, šiandien ekonomikoje galima pastebėti teigiamas tendencijas. Bet ar iš esmės jos pateisinamos?

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį JAV ekonomikos augimo tempai paspartėjo nuo minimalios 0,4 procento reikšmės iki 3 procentų metų pabaigoje. Dar daugiau, buvo pastebėtas automobilių pardavimų augimas. Taigi, iš viso per pusę metų rodiklis pasiekė naują žymą (po 2007 metų piko) - 14,1 mln. vienetų per metus. Taip pat pakilo Čikagos PMI (verslo aktyvumo indeksas) iki 64 punktų, o verslo aktyvumo indeksas paslaugų sektoriuje (ISM)  šoktelėjo iki 56,8 punktų.

Valstybinė JAV skola (dinamika trilijonais dolerių ir procentine išraiška BVP atžvilgiu):

Kaip matome, Vašingtonui pavyksta išlaikyti stabilumo iliuziją ir „daigų augimo“ atsiradimo perspektyvas. Tačiau iš tiesų visas tas augimas yra tiesiogiai remiamas milžiniškomis Federalinės rezervų sistemos injekcijomis. Be to, biudžeto deficitas pastoviai palaikomas daugiau nei 10 procentų lygyje (jau 3,5 metų), o mažėjanti vartojimo paklausa  tik pakeičiama valstybinėmis išlaidomis.

Pinigų ir kreditų emisijos mastas, stambiausi centriniai bankai (aktyvai, BVP procentais):

Be to, pastoviai palaikoma (vėl gi biudžeto sąskaita) fiktyvi savų vertybinių popierių paklausa, o skolinimosi normų išlaikymas labai žemame lygyje  leidžia skolintis (atsižvelgiant į infliaciją) su neigiama norma. Visa tai pasiekiama visa eile priemonių.

Pirmiausia, išleistų skolos vertybinių popierių paklausos formavimu užsiima pagrindinių Volstrito bankų kontroliuojama FED, padidinusi emisijos mastą nuo pradinių 850 milijardų  dolerių (2008 metais) iki 3 trilijonų dolerių pagal šių metų vasario mėnesio rezultatus.

Naujų statybų skaičius JAV:

Investuotojai ypatingą dėmesį turėtų skirti „žemos bazės“ efektui: per pirmąjį 2010 metų ketvirtį prieaugis sudarė daugiau negu 3,9 procento, o per paskutinį tų pačių metų ketvirtį jis tepasiekė vos 2,3 procento lygį. Nerealizuotos produkcijos šuolis pasiekė 20,6 procento bendros investicijų sumos ir sukūrė šiandieninę dabartinio investicinės ir verslo veiklos pagyvėjimo šalyje iliuziją.

Todėl net gana geros JAV BVP ataskaitos trečiajame ketvirtyje negali pakeisti bendro, vilties neteikiančio, vaizdo: verslo veiklos augimo tempas ekonomikoje paspartėjo nuo 0,4 procento pirmajame 2011 metų ketvirtyje iki 3 procentų pagal 4-ojo ketvirčio rezultatus.

Gyventojų, gaunančių maisto talonus, skaičius:

Ne daug geresni reikalai ir statybos pramonėje bei nekilnojamojo turto rinkoje. Bendra rinkos dalis sudaro (laikotarpiu nuo 2002 iki 2007 m.) daugiau negu 45 procentus BVP prieaugio ir apie 14 procentų bendrosios pridėtinės vertės; pardavimų apimtys naujų statybų  rinkoje iki šiol yra 5 kartus mažesnės, nei buvo iki krizės (0,32 ir 1,52 mln. namų). Pradėtos statybos smuko  nuo 2,3 mln. iki 650 tūkst.; namų ūkių išlaidos statyboms sumažėjo 33,8 procentais – nuo 1,23 iki 0,86 trln. dolerių.

Dolerio kursas arba ko galima tikėtis iš Beno Bernankės?

Benas Bernankė (Ben Bernanke) gal ir susilaikys nuo stimuliuojančių finansinių priemonių didinimo, bet tik tuo atveju, jeigu šalis parodys tvirtą ekonomikos augimą ir mažesnę nei 2 procentų infliaciją. Tam, kad būtų pritarta naujam kiekybinio švelninimo planui, prireiks, kad Kongreso nariai „pamatytų“ rimtus ekonominius neramumus.

Kaip pareiškė FED prezidentas Atlanta Denis Lokartas (Atlanta Dennis Lockhart) – „turimuose duomenyse, o vadinasi - ir prognozėse, pakanka pozityvumo, kad naujos priemonės nebūtų akivaizdžiai būtinos“. Tačiau, remiantis naujausia informacija apie JAV ekonomikos būklę, panašu, kad  ji bus ir toliau remiama.

Susiję straipsniai:

• Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
• Analitikai: silpstantis euras Lietuvai – gerai
• ECB nenori pirkti daugiau Italijos obligacijų
• JAV dolerį kėlė pozityvūs JAV darbo rinkos rodikliai
• Svarbi diena rinkoms