VersloSavaite.lt nuotr.

Kokios didžiausios dviratininkų klaidos kelyje?

Kaip teigia LAKD atstovai, viena iš esminių dviratininkų klaidų – važiavimo eiliškumo nesilaikymas, kai išvažiuojama iš kiemo ar šalutinio kelio ir nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių.

 Tai – paprasčiausia dėmesio stoka, nes dviratininkai pamiršta, kad reikia dairytis, stebėti aplinką. Neveltui sakoma, kad vairuoti – reiškia numatyti, o šis reikalavimas galioja ir dviratininkams.

Kitas galvosūkis velomanams – posūkis į kairę. Sukdami dviratininkai neįsitikina saugumu ir nepraleidžia iš paskos ar iš priekio važiuojančių transporto priemonių. Toks neapdairumas dažniausiai baigiasi susidūrimu. Abiem atvejais svarbu, kad dviratininkai neatsižvelgia į savo ir automobilio greičių skirtumus – kol dviratininkas lėtai daro manevrą, toli buvęs automobilis greitai priartėja ir dviratininkas nespėja atlikti manevro bei pasišalinti nuo automobilio važiavimo kelio.

Minėtina dar viena aktuali dviratininkų klaida – jie važiuoja per pėsčiųjų perėjas, neretai kerta gatvę ir kitose vietose nenulipdami nuo dviračio. LAKD primena, kad per pėsčiųjų perėją dviratį reikia persivesti, o ne važiuoti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais net du dviratininkai žuvo darydami išvardytas klaidas. Kauno rajone 82 metų dviratininkas išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, o kitoje situacijoje Elektrėnuose 80 metų dviratininkas važiavo per pėsčiųjų perėją ir buvo partrenktas automobilio.

„Visi kelyje – automobilių vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji – yra pilnateisiai eimso dalyviai. Nei vienas  neturėtų jaustis pranašesnis ar gudresnis už kitus. Visiems galioja tos pačios kelių eismo taisyklės. Jei dviratininkas nesijaus greitesnis spūstyse ir nekirs kelio neleistinoje vietoje, jei vairuotojas sustos prie perėjos ar sukdamas į šoną įsitikins, kad niekam neužkerta kelio, o pėstysis laikysis bendrų taisyklių – ateityje tikrai turėsime mažiau įvykų ir daugiau išsaugotų gyvybių.

Aš už tai, kad kiekviena eismo dalyvių grupė turėtų nuosavą kokybišką infrastruktūrą – kelius, takus, šaligatvius. Tačiau dabartinė valstybės finansinė būklė neleidžia to visiškai užtikrinti: tad kol kas tiesiog linkiu visiems eismo dalyviais draugiškai pasidalinti keliu”, - sako LAKD direktorius Egidijus Skrodenis.

Susiję straipsniai:

• Prasideda ilgiausios dviračių ir pėsčiųjų tako Smiltynė-Nida atkarpos įrengimas
• 5 veiksmingi būdai dviračiams nuo vagių apsaugoti
• Kauno rajone ilgėja dviračių trasos
• Elektrinių paspirtukų nuoma Vilniuje – pavasarį
• Kėdainiuose atidarytas modernus riedlenčių parkas