Gediminas Žlioba (T.Padgursko nuotr.)

„Labai daug susidomėjusių galimybe bankrutuoti Jungtinėje Karalystėje sulaukėme po praeitų metų pabaigoje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios pirmosios užsienyje bankrutavusios Lietuvos pilietės Mildos Špakauskaitės istorijos. Antroji susidomėjimo banga kilo šių metų balandžio pradžioje po AT sprendimo“, - pastebi advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba, konsultuojantis lietuvius dėl galimybės bankrutuoti Jungtinėje Karalystėje.

Pasak teisininko, šiuo metu jis turi daugiau kaip dvidešimt tokių klientų, o besidominčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Anksčiau dalį žmonių stabdė tai, kad nors pagal teisės aktus tokie bankrotai Lietuvoje turėjo būti pripažįstami, tam tikros suinteresuotos šalys kreipėsi į AT, siekdamos išaiškinimo, ar tai tikrai teisėta.

„Susidomėjimas rodo, kad žmonėms tokia galimybė yra reikalinga, o AT sprendimas paskatino domėtis bankroto galimybėmis ir tuos, kuriuos stabdė nežinia dėl to, ar tikrai Lietuvoje bus pripažįstamas užsienio valstybėje priimtas sprendimas“, - sako G. Žlioba.

Pasak jo, dabar beviltiškų skolų prispaustiems žmonėms yra dar paprasčiau siekti galimybės viską pradėti iš naujo. Šiuo metu populiariausios šalys, kuriuose bankroto siekia kelios dešimtys lietuvių, yra Jungtinė Karalystė ir Latvija.

Siekti bankroto tik užsienio šalyse lietuviai gali todėl, kad Lietuvoje vis dar nepriimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Lietuvoje šiuo metu yra keli tūkstančiai žmonių, kuriems bankrotas būtų viena iš realiausių išeičių iš sudėtingos finansinės padėties.

Susiję straipsniai:

• Fizinio asmens bankroto administratoriai privalės draustis
• 7 iš 10 bankrutuoti galinčių gyventojų yra vyrai
• Fizinių asmenų bankroto įstatymas – iššūkis teismams
• Fizinių asmenų bankrotas Lietuvoje – nuo kovo 1 d.
• Priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas