J.Petronio nuotr.

VDU praėjusią savaitę apginta Stefano Lanzos daktaro disertacija „Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje“ atskleidė, kad paplitęs manymas, jog istoriškai lietuvių kalba buvo veikiama tik slavizmų bei germanizmų, o šiuo metu jai daugiausiai įtakos turi anglų kalba, tik rodo, kad mes dar per menkai tiriame savo gimtąją kalbą, jos istoriją.

„Šiandien labiau nei kada nors bet kuri kalba negali būti suvokiama kaip atskiras reiškinys. Dėl ekonominių, politinių ir socialinių priežasčių kiekvienas kalbos vartotojas gali lengviau tapti aktyviu tarpkultūrinio bendravimo dalyviu.

Dabartinės technologijos ypač spartina kalbų sąveikos procesus, leisdamos kiekvienam susipažinti su tolimomis, svetimomis realijomis, potencialiai bendrauti kone su viso pasaulio žmonėmis“, - sakė humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas Stefano Lanza.

Pasak kalbininko, esant tokioms aplinkybėms, skolinimosi reiškinys turi nemažos reikšmės valstybės ir kultūros istorijai, nes skolinamasis žodis liudija istorinį tautų bendravimą, nurodo tam tikrą kultūrinį kontekstą.

Mokslininko atliktas tyrimas parodė, kad pirmieji italizmai lietuvių kalboje atsirado jau XIV a. pradžioje, bet pagrįstai manoma, kad jų būta jau gerokai anksčiau. Daug kam mažai žinoma, kad iš italų kalbos atkeliavę tokie mūsų kalboje paplitę ir plačiai vartojami žodžiai kaip agrastas, autostrada, brokolis, firma, loterija, pedalas, rizika, sijonas, šposas, taip pat įvairūs muzikos terminai.

Daugiausia naujųjų skolinių iš italų kalbos (taip pat ir per kitas kalbas) šiuo metu randama kulinarijos, rinkodaros ir reklamos sričių kalboje.

Pasak kalbininko, skoliniai iš įvairių kalbų, taip pat ir iš italų kalbos, patenka į lietuvių kalbą daugiausia iškilus poreikiui įvardinti naujas realijas, konkrečius daiktus, sąvokas ar reiškinius, kuriems pavadinti lietuviško pakaitalo nėra. Todėl, anot jo, skolinimasis yra natūralus reiškinys visose pasaulio kalbose, atspindintis tautų bendravimą bei bendradarbiavimą.

Susiję straipsniai:

• Išleido balso transkripcijos modelį lietuvių kalbai, gebantį garso įrašus paversti tekstu
• Ukrainiečiams – nemokami lietuvių kalbos kursai
• Kalbos inspekcija leido viešai naudoti neseniai išgarsėjusią frazę
• Kodėl verta mokytis anglų kalbą?
• Ryškiausios tendencijos atsinaujinančioje energetikoje: apie ką kalba pasaulis?