Agnė Boravskė, GPSWOX rinkodaros vadovė

Ilgalaikė tendencija vis dar rodo kritimą, nes prieš dešimtmetį, vagysčių buvo kelis kartus daugiau nei dabar, bet staigus šuolis per pastaruosius dvejus metus rodo, kad vagysčių rinka išgyvena pokyčius. 2024 metais policija užregistravo beveik 400 automobilių vagysčių, 40 procentų daugiau nei 2023 metais. Vilniaus policijos pareigūnas, dirbantis su transporto priemonių nusikaltimais, ir sutikęs kalbėti neatskleidžiant pavardės, paaiškino, kad didžiausia problema yra vagysčių metoduose, nes tie patys žmonės, kurie prieš penkerius metus vogdavo senus automobilius išlauždami spyną ar išdauždami langą, dabar naudoja elektroninę įrangą už kelis tūkstančius eurų ir gali pavogti naują BMW per 20 sekundžių.

Tai įmanoma dėl dviejų modernių metodų - signalo perdavimo atakų ir signalų slopintuvų. Abu metodai išnaudoja tą pačią berakčio atrakinimo ir užvedimo technologiją, kuri tapo standartine naujuose automobiliuose.

Signalo perdavimo ataka veikia taip, kad vienas vagis su specialiu prietaisu sustiprina automobilio raktelio signalą per atstumą. Automobilis aptinka, kad raktelis yra šalia, nors jis dažnu atveju yra pakabinamas netoli laukinių durų. Vagies bendrininkas tuo metu laukia prie automobilio. Jam atsirakinus jį jau galima užvesti ir išvažiuoti.

Viskas trunka gal 15-20 sekundžių ir automobilis patenka į juodąją rinką visiškai neapgadintas. Vokietijos automobilių asociacija ADAC testavo šimtus modelių su berakčio atrakinimo sistema nuo 2016 iki 2024 metų, ir iš 698 testuotų modelių tik 65 sugebėjo atremti šią ataką, tai reiškia, kad beveik 90 procentų automobilių su šia technologija yra pažeidžiami.

Jungtinėje Karalystėje signalo perdavimo atakos dabar sudaro daugiau nei 50 procentų visų automobilių vagysčių, Olandijoje 2024 metais daugiau nei 60 procentų pavogtų automobilių turėjo berakčio atrakinimo sistemą.

Slopintuvai veikia kitaip, bet rezultatas panašus. Vagis vaikšto po aikštelę su portfeliu, kuriame yra slopintuvas, savininkas (dažnu atveju nusisukęs ir nueidamas) spaudžia raktelio mygtuką ir mano, kad automobilis užsirakino, bet slopintuvas blokuoja signalą ir durys lieka atrakintos. Vagiui belieka įsėsti ir išvažiuoti.

Anglijos ir Velso nusikalstamumo apklausa parodė, kad signalų slopintuvai buvo susiję su maždaug 40 procentų visų automobilių vagysčių 2022-2023 metais, o Londone Metropoliteno policija tą skaičių laiko arčiau 60 procentų. Naujos kartos slopintuvai gali vienu metu blokuoti GPS, GSM, „Wi-Fi“ ir GLONASS signalus, tai reiškia, kad net automobilis su GPS sekimo įrenginiu tampa nematomas.

Jungtinėje Karalystėje 2025 metų vasarį į parlamentą buvo pateiktas Nusikalstamumo ir policijos veiklos įstatymo projektas, kuris numato iki penkerių metų kalėjimo ir administracinę baudą už signalų slopintuvų turėjimą, gaminimą ar platinimą. Šis įstatymas sumažina įrodinėjimo naštą, nes dabar sulaikytas asmuo pats turi įrodyti, kad prietaisą turi legaliems tikslams. Lietuvoje ir kitose ES šalyse tokių prietaisų turėjimas kol kas lieka pilkojoje zonoje, ir vagys tuo naudojasi.

Jungtinės Karalystės „Tracker“ kompanija, kuri naudoja patentuotą VHF technologiją, atsparią GPS slopinimui, paskelbė, kad vien per 2025 metų pirmuosius devynis mėnesius atgavo pavogtų automobilių už daugiau nei 31 milijoną svarų. Tai 15 metų rekordas. Per tą patį laikotarpį buvo susigrąžinti 1286 automobiliai, sulaikyti 113 asmenų ir likviduota 61 nelegali dirbtuvė, kuriose buvo ardomi vogti automobiliai. „Tracker“ partnerystė vien su „Toyota GB“ leido susigrąžinti automobilių už 18,3 milijono svarų, nes „Toyota“ į naujus automobilius montuoja šiuos įrenginius, ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kad Toyota RAV4 visoje Europoje yra vienas dažniausiai vagiamų modelių.

Olandijoje 2025 metais RAV4 vėl buvo dažniausiai vagiamas automobilis su 387 pavogtais automobiliais, 13 procentų daugiau nei 2024 metais, o bendras pavogtų automobilių skaičius šalyje išaugo 12 procentų iki 7497, nuostoliai viršijo 127 milijonus eurų.

Lietuvoje RAV4 jau ketvirtus metus iš eilės yra populiariausias naujas automobilis, pagal „Swedbank“ duomenimis jis sudaro beveik pusę visų apdrausto automobilio vagysčių, ir tai atitinka europinę tendenciją. A. Žiukelis pastebi, kad vis daugiau klientų kreipiasi dėl naujesnių „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių vagysčių, ir kad šie automobiliai yra gana nauji ir brangūs, todėl jie ne visada ardomi dalimis, o kartais neardyti pergabenami per sieną.

Praeitą rudenį Vilniaus rajone buvo pavogtas „Toyota Land Cruiser“ iš privačios aikštelės. Savininkas turėjo GPS sekiklį, bet vagys jį iškart užblokavo slopintuvu ir automobilis dingo iš ekrano. Savininkas turėjo antrą sekiklį, kuris įsijungia po kelių valandų. Kai automobilis buvo nuvežtas į garažą Kauno rajone,  pirmasis GPS sekiklis deaktyvuotas ir slopintuvas išjungtas, antrasis sekiklis pradėjo siųsti buvimo vietą. Policija atvažiavo per porą valandų ir rado automobilį jau pradėtą ardyti, dalys buvo ruošiamos eksportui.

GPSWOX rinkodaros vadovė Agnė Boravskė pasakojo, kad per pastaruosius metus ji mato visiškai kitokį klientų profilį, nes anksčiau GPS sekiklius automobilių apsaugai pirkdavo daugiausia autoparkų valdytojai ir verslo įmonės, bet dabar kreipiasi privatūs asmenys, kurie teiraujasi apie atsparumą slopinimui ir antrojo sekiklio galimybę. Paklausa dvigubų sekiklių sistemoms, kurių vienas lengvai randamas ir turėtų veikti kaip atbaidymo priemonė, o kitą rasti sunkiau, per metus išaugo apie 30-40 procentų, ir jos teigimu tai tiesioginis atsakas į tai, jog vagys dabar ateina pasiruošę su slopintuvais ir žino, kur ieškoti standartinių sekiklių. Klientai iš Vilniaus ir Kauno dažniausiai klausia apie apsaugą „Toyota“ modeliams.

„Europol“ operacijos patvirtina, kad Lietuvos vagių grupės veikia tarptautiniu mastu. Operacija „Kasimir“ atskleidė tinklą, kuris iš Vokietijos vogė prabangius automobilius ir gabeno juos į Lietuvą, kur buvo ardomi, buvo sulaikyti 17 lietuvių, rasta dirbtuvė su įranga padirbtų valstybinių numerių ir VIN plokštelių gamybai. Kita operacija, pavadinta „Nimmersatt“, atskleidė dar didesnio masto schemą. 2025 metų balandį ir vėliau, antrą kartą, buvo atlikta per 200 kratų dešimtyje šalių, dalyvavo apie 1000 policijos, mokesčių ir muitinės pareigūnų, o Lietuvos FNTT skyrė 120 pareigūnų operacijai. Tyrimas nustatė, kad per Lietuvą buvo parduota mažiausiai 16500 automobilių iš JAV už 144 milijonus eurų, ir tai buvo sunkiai avarijose apgadinti automobiliai, kurie buvo kosmetiškai suremontuoti ir parduoti kaip normalūs, o žala dėl nesumokėto PVM ir muitų siekė daugiau nei 30 milijonų eurų. Vienas iš organizacijos lyderių, Lietuvos pilietis, buvo suimtas.

Tai ne paprasti „garažiniai“ vagys, o organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios turi kontaktus su sandėliais ir fiktyvių įmonių tinklu septyniose šalyse, nuo Bulgarijos iki Ispanijos, ir kontaktais nuo Rusijos iki Kanados. Kalbintas Vilniaus policijos pareigūnas sakė, kad jų didžiausia problema dabar yra tai, kad elektroninė įranga vagystėms vykdyti yra pigesnė nei bet kada anksčiau. Signalo perdavimo atakos prietaisas internete kainuoja apie 500 eurų, GPS slopintuvas dar pigiau. Organizuotos grupės Lietuvoje pavogtų automobilių dažnai nelaiko ilgiau nei 48 valandas, jie arba pergabenami per sieną, arba išardomi ir dalys parduodamos atskirai, todėl pirmosios valandos po vagystės yra kritinės - jos nulemia, ar automobilis bus atgautas ir ar jau nebus pradėtas ardyti.

Užs. nr. 20260304-01

Susiję straipsniai:

• Įspėja: Populiarėja duomenų vagystės
• Drabužių dizaino vagystės gali baigtis net kalėjimu
• Įspėjimas „Toyota“ savininkams – masiškai vagiami katalizatoriai
• Labiau vagia specializuotą techniką
• Daugiausia būsto vagysčių – vasaros atostogų metu