Kai su draugais lietuviais kalbėdavau apie planus vykti į Kolumbiją, daugybė žmonių pradėdavo pasakoti apie keistą tenykštį profesorių, kurį supa mistiška aura. Dabar jau suprantu, kodėl Antaną Mockų galima vadinti tikruoju Lietuvos ambasadoriumi Kolumbijoje.

Stebukladarys meras

Ši šalis taip skiriasi nuo Lietuvos, kad europiečių (ypač Šiaurės Europos gyventojų) įgūdžiai ir sugebėjimai čia gali būti visiškai nenaudingi. Todėl galima džiaugtis, kad kolumbiečių nuomonei apie Lietuvą daro įtaką tokio žmogaus pavyzdys.

Lietuvių emigrantų sūnus A. Mockus 1993 m. paliko rektoriaus postą Nacionaliniame Kolumbijos universitete ir ėmėsi sėkmingos rinkimų kampanijos sostinės Bogotos mero postui užimti.

Tuo metu 75 proc. Bogotos gyventojų manė, kad šiame mieste gyventi sunku ir sudėtinga. Baigiantis A.Mockaus kaip miesto mero kadencijai, 65 proc. gyventojų galvojo priešingai: čia malonu ir gera gyventi.

Toks stebuklas tapo realybe tuomet, kai miesto valdymui buvo panaudoti pedagoginiai metodai. A. Mockus buvo įsitikinęs, kad žmonėms reikia ne vien įstatymų ir biurokratijos, bet ir kūrybingo mąstymo.

Padėjo charizma ir originalios idėjos

Jeigu gyventojai bus mokomi spręsti juos kamuojančias problemas, tada savaime prasidėjusi pažanga ekonominiame ir socialiniame sektoriuose palies kiekvieną. Toks filosofinis požiūris padėjo A. Mockui siekti savo tikslų, o jo skatinama „pilietinė kultūra” gerokai pakeitė Bogotos žmonių gyvenimą.

Kolumbijos sostinėje A. Mockus įgyvendino nemažai modernių idėjų. Skatindamas taupyti vandenį, jis nusifilmavo reklamoje, kurioje pasirodė besimaudantis duše ir ragino besimuiluojant užsukti čiaupą. Kitąkart jis nusamdė 20 mimų, kad šie šaipytųsi iš eismo taisyklių nesilaikančių vairuotojų, mat buvo įsitikinęs, kad kolumbiečiai labiau bijo būti išjuokti nei nubausti.

Šios iniciatyvos davė teigiamų rezultatų: per du mėnesius Bogotoje sunaudojamo vandens kiekis sumažėjo 14 proc., o mirtingumas keliuose per A. Mockaus kadenciją sumažėjo 50 proc.

Žmogžudysčių sumažėjo 70 proc.

Jo bandymas sumažinti žmogžudysčių skaičių į pasipriešinimą smurtui įtraukiant eilinius piliečius taip pat buvo originalus ir sėkmingas. Panaudojus A. Mockaus kaip pokštininko sugebėjimus, sugriežtinus mokesčių ir baudžiamąją atsakomybę bei sukūrus 7000 bendruomenių apsaugos grupių, žmogžudysčių sumažėjo net 70 proc! Bogotos gyventojai suprato, kad jų miestas gali vieta, kurioje saugu gyventi. Kai A. Mockus paprašė gyventojų savanoriškai į miesto biudžetą sumokėti 10 proc. daugiau mokesčių, šį prašymą įgyvendino 60 tūkst. žmonių.

Sėkmė nusigręžė prezidento rinkimuose

Tačiau 2006 m vykusiuose Kolumbijos prezidento rinkimuose sėkmė A. Mockaus nelydėjo – jis surinko mažiau nei 50 tūkst. balsų (vos 5 proc. visų rinkėjų balsų). Šiuose rinkimuose A. Mockų palaikė jo suburta nepriklausoma grupė „Visionarios con Antanas” („Svajotojai ir Antanas”), kurie siekė gerinti bendruomenės gyvenimą vadovaudamiesi šūkiu „Todos poemos!” – „Mes visi galime!”.

Po šių rinkimų A. Mockus keliems metams pasitraukė iš politikos, o laiką leido keliaudamas ir skaitydamas paskaitas visame pasaulyje, ypač lietuvių bendruomenėse.

Daugybė kolumbiečių norėtų, kad A. Mockus sugrįžtų į aktyvų politinį gyvenimą. Žvelgiant į dabartinę šalies situaciją, šis jų troškimas yra nesunkiai suprantamas.

www.sandro.madeinblog.net

Iš anglų kalbos vertė Eglė Naprytė