Lietuvos kaimo turizmui ir tradiciniams amatams plėtoti kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 metais skirta 82,28 mln. eurų. Europos Sąjunga skirs 75 proc. šios sumos, o Lietuvos Vyriausybė turės surasti 25 proc., tai yra 20,57 mln. eurų.

Kadangi numatyta finansuoti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tai dar tiek pat lėšų turės sukaupti patys ūkininkai ar kaimo turizmo sodybų šeimininkai.

Šalies kaimo turizmo plėtros programoje, palyginti su 2004-2006 m. laikotarpiu, yra daug pasikeitimų. Vienas iš svarbiausių priimtų LKTA siūlymų - atstumas nuo naujai kuriamų kaimo turizmo sodybų iki magistralinių kelių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys, Saločiai-Kalvarija turi būti ne mažesnis nei 500 metrų.

Reikia daugiau žemės

Kitas naujas reikalavimas – naujai kuriamos kaimo sodybos plotas turės būti ne mažesnis kaip 70 arų. Iki šiol užteko 6 arų, norėta apsidrausti nuo žmonių, kurie pasinaudotų ES ir valstybės lėšomis, o po penkerių metų nutrauktų verslą. Maksimali parama vienam projektui sumažėjo iki 200 tūkst. litų.

Vakarų Europoje šis verslas klesti daugiau kaip trys dešimtmečiai. Ten fermeriai iš turizmo paslaugų sugeba gauti net pusę visų ūkio pajamų. Tuo tarpu Lietuvoje kaimo turizmas tampa pagalbiniu verslu, galinčiu duoti 30-40 proc. pajamų, svarbia atskiro Lietuvos regiono plėtros kryptimi, ypač ten, kur žemės nederlingos.

Kuriasi vis daugiau kaimo turizmo sodybų, Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2006 metais iš viso buvo 531 kaimo turizmo sodyba, tai 133 daugiau nei 2005 metais.

Pragyvena mažiau nei pusė

Sociologinės apklausos duomenimis 48 proc. verslininkų mano, kad verčiantis vien kaimo turizmo verslu Lietuvoje pragyventi galima, 42 proc., teigia, kad nepragyventų versdamiesi vien šiuo verslu, o 10 proc.  apklaustųjų neturi nuomonės šiuo klausimu. Nors sodybų daugėja, tačiau ne visi sugeba išgyventi versdamiesi šiuo verslu.

Pagrindiniai kaimo turizmo vartotojai yra vietos gyventojai, o užsienio turistai dar tik atranda šią Lietuvos turizmo rūšį. 2006 metais iš 246,5 tūkstančių žmonių, užsieniečių buvo tik 25,8 tūkst. Lietuvos kaimo turizmo sodybose daugiausia poilsiavo keliautojai iš Lenkijos.

Kalbinti užsieniečiai (vokiečiai) teigė, kad labai trūksta informacijos ne tik apie Lietuvos kaimo turizmą, bet ir apskritai apie Lietuvos regionus.

Atgal į „Kaimo turizmas virsta „pobūvių turizmu“ (foto)“