„Mėlynieji „Gillette“ peiliukai!“ Tai liuksusinis peiliukas“. Taip į skaitytojus kreipiamasi reklamoje iš 1938 metų leidinio „Sekmadienis“. Prieškariu, kaip ir dabar, Lietuvą pasiekdavo garsiausių pasaulio firmų gaminiai. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, istorijos mokslų daktaras Kastytis Antanaitis sutiko supažindinti su pagrindiniais tarpukario prekybos ir verslininkystės ypatumais.

Verslo aplinka buvo liberali

„Verslo aplinka tarpukaryje buvo gana laisva ir liberali, valstybė mažai kišosi į verslo reikalus, juo labiau, kad ir biudžeto įplaukos iš privataus verslo mokamų mokesčių buvo menkos – smulkmeniška kontrolė tiesiog neapsimokėjo“, - Verslosavaite.lt teigė istorikas.

Tačiau, skirtingai nei šiuo metu, didžiausią biudžeto pajamų dalį sudarė ne mokesčiai, bet muitai įvežamoms ir išvežamoms prekėms. Todėl užsienyje pagamintų prekių kainos dėl valstybės vykdomos mokesčių politikos buvo veikiamos gana smarkiai.

Įvykdžius žemės ūkio reformą šioje srityje tuo metu dirbo apie 75 proc. visų šalies gyventojų. Tuo metu veikė per 500 įvairaus dydžio maisto pramonės įmonių, 400 malūnų. Didžiausia pieno perdirbimo įmonė buvo AB „Pieno centras“, mėsos – „Maistas“. Daugiau nei 160 įmonių gamino lengvosios ir tekstilės pramonės produkciją, veikė 150 medžio apdirbimo pramonės įmonių. Pradėjus vystytis metalo apdirbimo verslams, šioje šakoje veikė 105 įmonės. Galima sakyti, verslininkystė tarpukario laikotarpiu išgyveno atgimimo ir kūrimosi laikotarpį.

Žydų kapitalas nebuvo išskirtinis

Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje apie pusę pramonės valdė užsienio arba mišraus kapitalo įmonės, todėl užsienio kompanijų atstovybių būta nemažai, juolab, kad tokias atstovybes dažnai steigė ne atsiųsti vadybininkai, bet patys paslaugas stambioms įmonėms siūlę lietuviai.

K. Antanaitis pažymi, jog skirtingai nei teigia populiarūs mitai, žydų kapitalas nebuvo nei dominuojantis, nei ypatingai gausus.

Pažvelgus į tarpukario laikraščiuose bei žurnaluose pateiktas reklamas, į akis krenta tai, jog daugiausia reklamuojamos parduotuvės, įmonės ar bankai, o ne jų gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Tarpukario metais kasdienio vartojimo prekės: pienas, duona, žuvys, vaisiai ir kiti panašūs produktai buvo smulkių prekybininkų ar į miestą maistą atvežančių valstiečių rankose. Todėl ano meto spaudoje lengviau rasti pramonės prekių reklamos, nei maisto produktų garsinimo. Tačiau reklamose galima pastebėti nemažai ir dabar garsių prekių ženklų: „Shell“, „Volvo“, „Husqvarna“, „Philips“, „Elizabeth Arden“.

Alkoholio reklama nebuvo draudžiama

Skirtingai nei dabar, daug reklamos teko audiniams, o ne pasiūtiems darbužiams, nes rūbai dažniausiai siūti vietinių siuvėjų iš kliento medžiagos. Beje, kitaip nei dabar, drabužių madas ketvirtajame XX a. dešimtmetyje geriausiems Lietuvos siuvėjams diktavo ne Prancūzija ar Italija, bet JAV ir Anglija.

Nors pamaldumui ir moralei tais laikais buvo skiriamas didesnis dėmesys nei dabar, alkoholio bei tabako reklamų suvaržymai tada neegzistavo.

Tačiau lietuvių taip mylimas alus tuo metu buvo gana brangus gėrimas, kuriuo nesidrovėta svečius vaišinti net renginiuose, kuriuose lankydavosi Prezidentas. Todėl dauguma alaus mėgėjų tenkinosi naminiu kaimo alumi. Pramoniniu būdu gaminamo alaus kaina dabartiniais pinigais siekė apie 10 litų už butelį.

„Iš kitos pusės, kalbant apie alkoholio vartojimo kultūrą, dabar niekam į galvą neateitų mintis viešai kavinėje prekiauti tokiais gėrimais, kaip ketvirtajame dešimtmetyje Kaune mėgta „bonkrutka“ t.y. saldinta karšta arbata su spiritu“, - šmaikštavo K. Antanaitis.

Tarpukario Lietuvoje ypatingai patraukliai atrodė kino verslo reklamos. Jos savo reklamine įtaiga bei patosu nenusileidžia šiuolaikinėms.

Kalbant apie reklamos formą, dėl menko poligrafijos lygio, akivaizdžiai dominavo tekstiniai, o ne vaizdiniai vartotojų viliojimo metodai.

Atrodo, kad pagrindinė „Gillette“ reklamų mintis nesikeičia jau daugiau kaip 60 metų...

Tarpukario spaudoje ypač dažnai galima pamatyti moteriškų kojinių reklamas

Alkoholio reklamos apribojimų nebuvo

Radijo siūloma klausytis per „Philips“ imtuvą, o svetur laimės ieškoti susiruošusiems savo paslaugas siūlo „Baltijos Lloydo“ kompanija

 
„The Shell Company of Lithuania“ - sunku patikėti, kad šis užrašas ne šių dienų, o tarpukario spaudoje. Tuo  laikotarpiu, atrodo,  nebuvo pamiršti ir abstinentai - tūlas Janis Šmitas kviečia į „kavinę be alkoholio“ Klaipėdoje

 
Atrodo, kad  „Volvo“ ir „Husqvqrna“  to meto lietuviams siejosi su mezgimo ir siuvimo mašinomis, o ne automobiliais ir motoriniais pjūklais

Prieškario prekybininkai taip pat nepamiršdavo išnaudoti ateinančių švenčių savo pardavimamas padidinti

Automobilių pardavėjai jau tada siūlydavo „nepirkti mašinos be bandomojo važiavimo“

Lietuvos pieno perdirbimo gigantas „Pienocentras“ apeliuoja į namų šeimininkių sumanumą ir taupumą

 
Kinas „Kapitol“ kviečia  į „dešimtmečio filmą", kupiną „gracijos ir gyvenimo džiaugsmo“ - „Marija Ilona“