Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje bendras komunalinių atliekų kiekis didėja ir visuomenė jau pradeda suvokti atliekų rūšiavimo svarbą. Nors gyventojai rodo vis daugiau iniciatyvos, tačiau nesant sukurtai efektyviai atliekų rūšiavimo sistemai, nėra pakankamai galimybių atskirti atliekas.

Didėja atliekų kiekis

Lietuvoje per 2006 metus susikaupė apie 6 milijonus tonų atliekų, iš jų apie 20 proc. sudarė komunalinės atliekos – 392 kg vienam gyventojui. Nuolat didėjant atliekų kiekiui, Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas Valstybinių strategijų atliekų tvarkymo plano pataisas, skirtas 2007–2013 m.

Numatoma didžiausią dėmesį skirti atliekų susidarymo prevencijai, jų kartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir kitokiam taikymui. Taip pat siekiama iki 2013 m. surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų. 

Nepatogus priėjimas prie konteinerių

Aplinkos ministerijos Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjos Ramintos Radavičienės teigimu, ministerija iš ES lėšų jau nupirko savivaldybėms apie 7 tūkst. konteinerių, taip pat planuojama nupirkti dar tiek.

„Lietuvos gyventojai tiek miestuose, tiek ir kaimuose turi gauti vienodas galimybes naudotis  teikiamomis paslaugomis“, - Verslosavaite.lt sakė pašnekovė.

Tačiau, anot komunalinių atliekų tvarkymo operatoriaus UAB „Kauno švara“ direktoriaus Petro Čegio, senų daugiabučių rajonuose paprasčiausiai nėra kur rengti konteinerių aikštelių. „Dažnai pasigirsta kalbų, jog gyventojai mielai rūšiuotų atliekas, tačiau tam, kad išmestų šiukšles į joms skirtą konteinerį, tenka nešti į kito namo kiemą“, - Verslosavaite.lt pasakojo P. Čegis, akcentuodamas, jog pastačius daugiau konteinerių, jie trukdytų ne tik gyventojams, bet aptarnaujančiam transportui.

Sąmoningumas ir iniciatyva auga

Aplinkos ministerijos specialistės R. Radavičienės teigimu, lietuviai dar tik pradeda įsisąmoninti, kad atliekas reikia rūšiuoti.

„Iš gyventojų susilaukiame vis daugiau iniciatyvos, noro tinkamai rūšiuoti atliekas, tačiau turi praeiti nemažai laiko, kol dauguma žmonių taps sąmoningi ir bus įgyvendinta efektyvi komunalinių atliekų rūšiavimo sistema“, - situaciją komentavo pašnekovė.

Aplinkos ministerijos specialistės nuomone, komunalinių paslaugų kokybės garantavimas, gyventojų įpročių keitimas, švietėjiška veikla ir suvokimas, kad visuomenė yra atsakinga pati už save – svarbiausi efektyviai funkcionuojančios sistemos saugikliai.

Valdžios institucijoms trūksta aktyvumo

Anot Lietuvos Žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, Lietuvos valdžia turėtų aktyviau spręsti atliekų rūšiavimo klausimus. Jis teigia, jog šalis neturi pakankamai pinigų perdirbti antrines žaliavas, todėl naują daiktą pagaminti šiuo metu yra pigiau, nei jį perdirbti.

„Atliekų rūšiavimas taps visuotine norma, kai valdžia sukurs veiksmingą sistemą. Dabar parduotuvėse užstatas už butelį yra jo savikaina – 0,25 ct. Tačiau jei būtų nustatytas 0,50 ct mokestis, vargu, ar pamatytume pamiškėse besimėtančių tuščių butelių“, - pastebėjo Lietuvos Žaliųjų judėjimo pirmininkas.

Nerūšiuoji – mokėk baudą

Antrinių žaliavų rūšiavimas Lietuvoje kol kas yra naujovė, bet daugelyje Europos šalių atliekų tai jau tapo kasdienybe. Belgijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje už atliekų nerūšiavimą yra taikomos baudos.

„Lietuvoje baudų sistemai įgyvendinti reikia laiko. Tačiau dabar jau yra taikomas mažesnis mokestis rūšiuojantiems atliekas ir, kaip pastebėjau, sistema veikia kuo puikiausiai“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos specialistė R. Radavičienė.

Į viršų