Įmonių jungimas – priešnuodžiai verslo stagnacijai. Šio vaisto griebiamasi ir norint kuo greičiau užimti didesnę rinkos dalį, sėkmingiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pašnekovų teigimu, jungimai dažniausiai nenusiseka jei visas dėmesys nukreipiamas tik į laukiamą naudą, ignoruojant jungiamų įmonių integravimo metu iškilusias problemas.

Suliejimas – verslo struktūros pertvarka

Organizacijų ir finansų valdymo klausimais verslininkus konsultuojančios įmonės „Savvin“ direktoriaus Arvydo Saročkos teigimu, įmonių suliejimas reiškia verslo struktūros pertvarką. Verslo struktūra gali būti vidinė organizacinė ar grupės įmonių struktūra, abiem atvejais ji tarnauja verslo tikslų siekimui. Dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai atsakyti, kada lieti įmones yra gerai, o kada blogai.

„Tai priklauso nuo komplekso faktorių: įmonės, ar grupės įmonių ir jų steigėjų strategijų ir tikslų, vadovų kompetencijos ir požiūrio į būdus, kaip siekti nustatytų tikslų. Yra aibė pavyzdžių, kai vienos tos pačios šakos įmonės skaidosi, nes mano, kad jau išaugo per daug, o kitos – jungiasi, nes mano, kad nėra reikalo turėti daug mažų įmonių. Labai daug priklauso ir nuo to, kas dedasi akcininkų ir vadovų galvose“, - Verslosavaite.lt teigė A. Saročka.

Vaistas „stojančiam“ verslui

Panašiai mano ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas. Pašnekovo įsitikinimu, daug lemia akcininkų vaizduotė, jų interesai siekiai, ambicijos.

„Juk būna įvairių žmonių – vienam užtenka baigti profesinę mokyklą, kitam reikia kolegijos, o trečias nenurims universitete nebaigęs magistrantūros. Čia lygiai taip pat. Viskas priklauso nuo akcininkų asmeninių, dalykinių savybių“, - kalbėjo D. Arlauskas.

Pašnekovo nuomone, apie galimą jungimą verta susimąstyti pajutus, kad verslas „sustojo“, tada reikia galvoti, ką daryti – plėstis jungiantis, parduoti ar skaidytis.

Paradoksas: skaidosi maži, jungiasi dideli

Pasak A. Saročkos, galima pastebėti paradoksalias tendencijas, nes per daug išaugę jaučiasi ir skaidosi iki 50 mln. Lt. apyvartą per metus pasiekiančios įmonės, o jungiasi galinčios pasigirti 500 mln. Lt ar 1 mlrd. eurų apyvarta.

D. Arlausko (nuotraukoje) nuomone, jungtis didesnes įmones skatina ambicingi planai apimti dar didesnę rinkos dalį, taip pat ir noras sėkmingiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, didesnės įmonės labiau orientuotos į globalėjančią rinką, o pasaulinėje erdvėje žymiai didesnes galimybes turi stambieji.

„Su mažiau nei šimtą milijonų siekiančia apyvarta pasaulio jau seniai nebenustebinsi, nei dalyvausi kokiuose viešuosiuose pirkimuose Vokietijoje. Dabar 16 proc. Europos Sąjungos bendrojo produkto tenka viešiesiems pirkimams, todėl dalyvavimas juose tampa vis patrauklesnis. Jei esi susikoncentravęs, vystai masto ekonomiką, tu visada turėsi prioritetą“, - Verslosavaite.lt teigė LVDK generalinis direktorius.

Be to, norint sėkmingai konkuruoti globalioje rinkoje, turi skirti finansavimą ir moksliniams tyrimams, inovacijoms.

„Maža įmonė neturi galimybių skirti lėšų mokslinei eksperimentinei veiklai, inovacijoms, o didelei tokios išlaidos nesukelia problemų. Stambiesiems pasitelkus mokslo laimėjimus dar labiau išauga galimybės užimti dar didesnę rinkos dalį“, - teigė D. Arlauskas.

Trūksta dėmesio įmonių integravimui

„Savvin“ direktoriaus teigimu, visose šalyse vyrauja tos pačios po sujungimo iškylančios problemos, nes visi daug dėmesio skiria nupirkimui ir pinigų srautų paskaičiavimui, tačiau tuo pačiu pamiršta, kad nupirkus integruoti skirtingas organizacijas su dažniausiai visiškai skirtingomis kultūromis ir skirtingais žmonėmis yra didelis iššūkis.

„Statistika liūdna – daugiau nei pusės visų nesėkmingų įsigijimų priežastimi pasaulyje nurodomas nesėkmingas sujungimo procesas ir nesugebėjimas išgauti iš anksto numanytų sinergiją. Tai lemia pasiruošimo patirties ir dėmesio integravimo procesui stoka“, - Verslosavaite.lt kalbėjo A. Saročka.

SVV bando apseiti be konsultantų pagalbos

Anot „Savvin“ direktoriaus, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovai nesivargina samdyti konsultantų integravimo procesui ar tuo labiau jo pasekmėms taisyti, nes klaidas pripažinti sunku.

Pasak D. Arlausko, labai sunku sėkmingai sujungti įmones be finansinių konsultantų pagalbos. „Visos rimtos įmonės besijungdamos konsultuojasi su finansų ekspertais, audito kompanijomis. Tai darantys savarankiškai gal dar patys nelabai supranta tokių pokyčių reikšmės“, - svarstė LVDK generalinis direktorius.

Į viršų