2007 04 02, 00:00
(Ne)emigranto dienoraštis. Ketvirtoji savaitė

Vs nuotrauka„Verslo savaitės“ vykdomo socialinio eksperimento „(Ne)emigranto dienoraštis“ dalyvis Marius šią savaitę kaip reikiant susiveržė diržą. Savaitės viduryje dėl nuolatinio taupymo ir darbo rutinos jį ėmė kamuoti depresinės nuotaikos. Apie tai skaitykite jo praeitos savaitės dienoraštyje.

Kovo 26 diena. Šiandien keleto bendradarbių paklausinėjau apie galimybę susirasti antrą darbą. Žinoma, jie labai nustebo, kad aš ieškau dar vieno darbo, ir labai suabejojo mano galimybėmis „atlaikyti“ du darbus, bet pažadėjo pranešti, jei ką sužinotų.

Kovo 27 - 28 dienos. Vakar niekaip neprisiverčiau prisėsti prie dienoraščio. Iš tiesų nelabai yra ką rašyti. Jau antrą savaitę gyvenu labai nykiai. Nieko daugiau nematau, tik troleibusą, darbą, vėl troleibusą, mažytį mano ir pusbrolio nuomojamą kambarėlį, na, dar kartais į prekybos centrą užsuku. Be to, kaskart grįžus namo ir užkandus, suima miegas, o numigus keletą valandų, ateina vakaras, todėl nieko rimto ir nebenuveiksi. Beveik vienintelė mano pramoga – internetas. Vienas iš bute gyvenančių studentų turi televizorių, tad retkarčiais užsuku jo pažiūrėti.

Kovo 29 diena. Šiandien kartu gyvenantys studentai kažką labai triukšmingai švenčia. Jei ta jų šventė užtruks iki paryčių, man bus ne kas – juk turiu keltis penktą ryto. Po truputėlį pradeda įgrįsti tas taupymas. Maisto lyg ir užtenka, tačiau įgriso visokios košės, kruopos, bulvės ir panašūs „patiekalai“. Nenumaldomai norisi ko nors saldaus, skanaus...

Nusibodo kiekvieną dieną sukti galvą, ką čia pasigaminus... Įsivaizduoju, kad komentatoriai sumals mane į miltus, paskaitę, kaip aš čia dejuoju vos dvi savaites pabandęs pataupyti. Bet yra kaip yra. Įsitikinau, kad anksčiau gyvenau visai neblogai ir dabar sunku atsisakyti senų įpročių. Na, bet iš esmės tai dar tik pradžia. Gali būti, kad po kiek laiko „persilaušiu“ ir viskas bus daugmaž normaliai.

Kovo 30 diena. Katastrofa. Tik tokiais žodžiais galėčiau apibūdinti šią dieną. Vakar studentai užšventė kaip reikiant – nutilo tik apie ketvirtą valandą ryto, tad šią naktį likau beveik nemiegojęs. Keikdamas visą pasaulį, išsivilkau į darbą. Ten, kaip ir kiekvieną penktadienį, beveik nebuvo ką veikti, todėl slankiojau kaip zombis iš kampo į kampą. Ir netgi svarsčiau galimybę nutraukti šitą eksperimentą. Labai vargina keltis kiekvieną rytą penktą valandą, nuobodus darbas nykioje aplinkoje, nenormalus maitinimasis. Bėda ta, kad iš ryto beveik niekada nesuspėju pavalgyti, o per pietus, bandydamas sutaupyti, taip pat užkandu labai kukliai. Taigi pirmas normalus mano valgymas būna tik grįžus namo, apie 16 – 16.30 val. Jaučiuosi tikrai nekaip, kažkaip keistai maudžia dantenas, silpna. Todėl šiandien nusprendžiau, kad daugiau taip savęs nekankinsiu – sveikata brangiau už viską. Be to, toks taupymas man vis tiek nepadės – reikia kito, žymiai geriau apmokamo darbo arba antro darbo prie šito. Beje, vakar ir šiandien bendradarbiai pasakė žinantys porą vietų, kur aš teoriškai galėčiau įsidarbinti nemesdamas šito darbo. Viena vieta – kepykloje, kita – valymo paslaugas teikiančioje firmoje. Abiejose vietose darbas prasidėtų penktą valandą vakaro, todėl teoriškai lyg ir suspėčiau, tačiau ar ištverčiau? Na, bus matyti, reiks kitą savaitę viską išsiaiškinti.

Kovo 31 diena. Šiandien šeštadienis, nereikia į darbą, todėl išsimiegojau kaip reikiant, užsukau į parduotuvę, spaudos kioske įsigijau nuolatinį bilietą balandžio mėnesiui – bent nereiks kiekvieną dieną pirkti bilietėlių, todėl šiek tiek sutaupysiu.

Balandžio 1 diena. Šiandien ryte paskambino eksperimento organizatoriai ir pareiškė, kad projektas nutraukiamas... Apgavo nenaudėliai – juk balandžio pirmoji. Kaip ten bebūtų, kartu gerai pasijuokėme iš mano naivumo ir tai gerokai pakėlė nuotaiką. Smagiau dar ir dėl to, kad kitą savaitę neketinu taip smarkiai taupyti, todėl bus lengviau, be to, yra reali galimybė susirasti antrą darbą. O svarbiausia – artėja Velykos, per kurias ketinu vykti į Vilnių, susitikti su savo drauge ir aplankyti tėvus, kuriuos jau senokai mačiau. Ech, jau įsivaizduoju gausiai valgiais nukrautą Velykų stalą...

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

reklama