Biržų indeksams nukritus iki neregėtų žemumų investuotojai puola į paniką, o finansų analitikai laukia geresnių naujienų ir atsigaunančio investuotojų pasitikėjimo.

Manoma, kad biržos atsigaus ne anksčiau nei po pusės metų.

Ekonomika – sunkus ligonis

Asociacijos „Spekuliantai“ valdybos narys Nauris Treigys juokavo, kad šiandien ekonomika yra tarsi sunkus ligonis, kuris išsigydyti gali tik savo vidiniais rezervais ir per ilgą laiką. Vyriausybės šiuo atveju nėra geriausi gydytojai.

„Krizę finansų sektoriuje sukėlusios priežastys buvo dirbtinės, todėl jų padariniams likviduoti irgi reikėjo imtis skubios ir dirbtinės „reanimacijos“, – Verslosavaite.lt sakė N. Treigys.

Šalia finansų krizės eina ir kitas reiškinys – ekonomikos visame pasaulyje lėtėjimas, o kai kur ir recesija.

„Biržos viską stebi ir reaguoja į visus pokyčius, todėl nieko nuostabaus, kad turime tokius didelius, dar neregėtus kritimus“, – mąstė N. Treigys.

Rinkai reikia gerų naujienų

AB banko „Finasta“ analizės departamento vadovė Algė Budrytė teigė, kad pagrindine akcijų rinkų problema šiandien galima įvardinti investuotojų pasitikėjimo stoką, kuri kai kuriomis akimirkomis virsta panikos bangomis.

„Manau, kad ne tik JAV, bet ir visos didžiosios pasaulio valstybės suvokia padėties rimtumą ir ieško sprendimo būdų. Vienas iš tokių pavyzdžių – jungtinis didžiųjų centrinių bankų palūkanų mažinimas, į kurį akcijų rinkos bent trumpam sureagavo teigiamai“, – Verslosavaite.lt sakė A. Budrytė.

Manoma, kad rinkos kryptis nepasikeis tol, kol nebus gerų ekonominių naujienų.

Pasak Vilijos Nausėdaitės, Vertybinių popierių komisijos pirmininkės, kai makroekonomika atsities ir baigsis blogų naujienų srautas, tada turėtų pagerėti investuotojų lūkesčiai ir biržos pradės „žaliuoti“.

Anot N. Treigio, VVPB atsispindi pasaulines nuotaikas, tačiau čia prie didelių svyravimų prisideda ir rinkos specifika: rinkos žaidėjų lūkesčiai neadekvatūs rinkos likvidumui.

„VVPB yra itin nelikvidi, o spekuliantai tikisi daug ir greitai uždirbti. Todėl naudoja papildomus instrumentus: svertus, atperkamuosius sandorius (REPO). Rinkai nuėjus priešinga lūkesčiams kryptimi, suveikia maklerių nustatytos apsaugos ribos, – sakė N. Treigys.

Tada prasideda priverstinis akcijų išpardavimas. Jo padariniai liūdni ir labai akivaizdžiai matomi.“

Vyriausybei nereikia kišti nagų

V. Nausėdaitė teigia, kad valdžia tiesiogiai padėti biržoms neturi priemonių, tačiau ji gali skatinti ekonominį augimą.

„Tai galima daryti per fiskalinę ir monetarinę politiką“, – mano V. Nausėdaitė.

N. Treigio nuomone, vyriausybei nereiktų „kišti nagų“ į biržas, nors panašu, kad Lietuvoje to niekas ir neketina daryti.

„Įstatymai pas mus geri, pati birža dirba struktūrizuotai ir sklandžiai, nieko keisti nereikia“, – sakė N. Treigys.

Ropšis iš duobės dar negreit

Pasak A. Budrytės, artimiausioje ateityje akcijų rinkų, tikriausiai, laukia svyravimų metas, o lūžio taškas laukiamas ne anksčiau kitų metų antros pusės – kai manoma, kad pasaulio ekonomika pradės „ropštis iš duobės“.    

AB SEB banko vyr. finansų makleris Arvydas Jacikevičius teigė, kad „laisvo kritimo“ stadija, kitaip dar vadinama kapituliacija, baigsis labai greitai, galbūt greičiau, negu mano daugelis.

„Kas bus toliau ir kaip greitai sulauksime galutinės stabilizacijos – labai sunku atsakyti. Manau, viskas paaiškės po 6-18 mėnesių“, – Verslosavaite.lt sakė A. Jacikevičius.

Pasak finansų maklerio, „Laisvo kritimo“ sustojimas siejamas su tais pačiais veiksniais – pardavimai išsisems, REPO masė sumažės, lygiagrečiai pradės mažėti panika, kuri galbūt ilgu laikotarpiu pavirs į normalią būseną, tačiau aukštas rizikos vertinimas išliks dar labai ir labai ilgai.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Kas gesino optimizmą rinkose trečią ketvirtį?
• Ar pagaliau sulauksime teigiamų metų finansų rinkose?
• Infliacija, palūkanos ir žaliavos: ką rodo rinkos lūkesčiai?
• Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti
• Ką žada banguota metų pradžia akcijų rinkose?