Pastaruoju metu vėl atgimė diskusijos dėl keleto periodiškai aistras vis sukeliančių projektų. Tik šį kartą diskusijos susijusios su projektais, kurių įgyvendinimas susiduria su problemomis nuo pat pradžių.

Deja, visais atvejais vėl tenka mesti akmenį į vienos ar kitos valdžios institucijos daržą. Būtent jų, švelniai tariant, abejotina veikla duoda pagrindo tiek įvairioms spekuliacijoms, tiek ir abejonėms dėl gero šalies vardo.

Pamiršta data

Paskelbti apklausos duomenys liudija, kad absoliuti dauguma (beveik trys ketvirtadaliai) šalies gyventojų arba visiškai negauna informacijos apie Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą, arba jos gauna nepakankamai. Dar daugiau – pusė apklaustųjų nesugebėjo netgi teisingai pasakyti, kada tas jubiliejus bus švenčiamas.

Informacija nėra maloni, tačiau pernelyg nestebina. Jau prieš kurį laiką buvo kalbama, jog tūkstantmečio renginiai nustumiami į šalį „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ projekto, nors ši neeilinė proga ir buvo vienas iš argumentų suteikiant Lietuvos sostinei šią garbę.

Net jei ir nesigilinsime į teorijas apie perdėtą piniginių srautų bei renginių centralizaciją, akivaizdu, kad išvestinis renginys visais aspektais užima svarbesnę poziciją už pagrindinį.

Į jį koncentruojamas žiniasklaidos dėmesys, juo išskirtinai domisi Vyriausybė, jo biudžetas taip pat įspūdingesnis. Aišku, kartu reikia pripažinti, kad dar vienas aspektas, kuriuo išsiskiria vilnietiškasis renginys, yra skandalų skaičius.

Naujas posūkis

Paskutinė naujiena dalyvaujantiems „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) projekte – likus vos keliems mėnesiams iki veiklų įgyvendinimo keičiasi finansavimo tvarka ir dalis idėjų, kurioms jau paskirtas finansavimas, pinigų gali taip ir nesulaukti.

Tokia situacija susidarė neva siekiant užtikrinti skaidrumą po nepalankių audito išvadų. Tačiau čia atsiveria mažiausiai du nelogiškumai.

Pirma, finansavimo konkurso nugalėtojai visiškai pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius gauti lėšas savo idėjoms įgyvendinti. Maža to, idėjos jau pradėtos realizuoti, rasti partneriai, vykdomi paruošiamieji darbai ir pan. Kitaip tariant, trauktis nebėra kur – rizikuojama tiek jau išleistais pinigais, tiek įdirbiu, tiek – kas ne mažiau svarbu – reputacija.

Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog sudaromos nevienodos sąlygos renginių iniciatoriams.

Kultūros ministro įsakymu bus finansuojamos tos idėjos, kurių teikėjo steigėjas yra pati Kultūros ministerija. Tuo tarpu kitiems teks į kovą stoti dar kartą – pinigai bus skiriami viešųjų pirkimų konkurso būdu, nors pati jų tvarka skirstant lėšas kultūros renginiams buvo jau ne kartą kritikuota.

Smūgis šalies reputacijai

Visų pirma todėl, kad tokiame konkurse pernelyg daug dėmesio skiriama kainai ir pernelyg mažai – meninei vertei. Mažų mažiausiai stebina ir savivaldybės atstovų požiūris, neva kultūra ir pinigai neturi nieko bendra. Atrodo, jog kai kurie valdininkai laiko save protingesniais už priešingai liudijančią daugelio amžių patirtį.

Blogiausia yra tai, kad VEKS – ne vien nesutariančių pareigūnų ir politikų, netgi ne vien Vilniaus reikalas. Kol kas visiškai tikėtinas sostinės fiasko būtų nemenkas smūgis visos šalies reputacijai.

Dėl šios priežasties gana stebėtinas visuomenės abejingumas. Kita vertus, įvairaus plauko problemos jau tampa tokiu įprastu reiškiniu, kad nieko per daug ir nebejaudina...

Ir vėl Valdovų rūmai

Valdovų rūmai visuomenę į dvi stovyklas dalija jau nuo pat idėjos juos atstatyti iškėlimo. Dabar priešininkai turi dar vieną argumentą – paaiškėjo, kad asmeniškai A.Brazausko globojamas objektas – galima neteisėta statyba.

Tokia informacija pasirodė netrukus po to, kai aplinkos ministras A.Paulauskas pareiškė sieksiantis, kad nelegalios statybos būtų griaunamos be teismo sprendimo. Būtų įdomu, jei dabar jis atsiimtų savo žodžius...

Tačiau to greičiausiai neprireiks, nes socialdemokratų patriarchui A.Brazauskui į pagalbą atėjo partietis Vilniaus apskrities viršininkas A. Macaitis. Pareigūno teigimu, dalies dokumentų išties trūksta. Tačiau statyba vis tiek esanti teisėta.

Tiesą sakant, nuo pat pradžių neapleido kone įsitikinimas, kad rezultato galima laukti panašaus. Statyba pernelyg svarbi, kad ją nutrauktų buldozeriai. Juolab kad ji yra paskelbta vienu iš jau minėto Lietuvos vardo tūkstantmečio pagrindinių akcentų.

Tačiau sumaišties dabartinė situacija įneša nemažai, ypač turint omenyje, kaip sparčiai įžūlėja neteisėtų statybų savininkai. Tokia istorija neabejotinai tik paskatins juos dar aktyviau ginti savo interesus, galbūt ir naudojantis kaip precedentu Vilniaus apskrities viršininko kazuistika. Todėl galima tik su nerimu laukti naujų posūkių.

Neišvengiamybė?

Kaip bebūtų, tenka pripažinti vieną faktą: kol kas tikriausiai jokio stambesnio projekto įgyvendinimas Lietuvoje neapsiėjo be skandalų. To priežastys gali būti įvairios ir nebūtinai universalios – beveik kiekvienu atveju esama savitos jų kombinacijos.

Ir nors daugeliu atvejų yra linkstama kaltinti korupcinius ryšius bei kitus asmeninius finansinius interesus, tai nebūtinai yra tiesa.

Stambūs projektai yra ir tribūna, galimybė būti matomam. Netgi jei neesi tiesiogiai susijęs – gali tiesiog reikšti abejones, inicijuoti tyrimus...

Nemažos dalies apžvalgininkų nuomone, būtent taip atsitiko VEKS atveju: dvi institucijos, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė nesutardamos dėl pirmenybės, kaišioja pagalius programai į ratus – tai akivaizdu ir žiūrint į skirtingą projektų finansavimo tvarką.

Per toli nueita

Kalbant apie paskutiniąją Valdovų rūmų istoriją, išvada peršasi kiek kita: tiesiog pernelyg daug iečių sulaužyta, per toli nueita, per daug pinigų išleista, kad būtų galima taip lengvai pasukti atgal.

Todėl bus pasistengta situaciją užglaistyti sudėtingos sandaros pareiškimais, kurių klausydama auditorija viso labo karpys ausimis. Ir galiausiai viskas pasimirš. Nes šiuo metu situacija yra ypatinga: svarbiausia yra ištempti iki rinkimų.

Nes lygiai taip pat, kaip vienų grupių interesas yra išlaikyti status quo, kitos stengiasi susirinkti maksimalius dividendus iš visuomenės akiratyje esančius projektus nuolat gaubiančio netikrumo. O po lemtingosios dienos skandalai bent trumpam pritils savaime...

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Pasikalbėkime apie infliaciją (komentaras)
• Ar racionalu šiuo metu didinti atlyginimus? Taip. (komentaras)
• Kaip tapti milijardieriumi?
• Ar išsiskirs Šiaurės ir Pietų Baltijos respublikų kelias?
• Dar kartą – su Naujaisiais!