„Nepaisant tam tikrų kritiškai vertintinų dalykų, narystė Europos Sąjungoje mums suteikė galimybę įgyvendinti tokius projektus, apie kokius dar visai netolimoje praeityje galėjome tik svajoti“, - sako VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros profesorė ir Aplinkos tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Vida Mildažienė, su kolegomis parengusi septynis ir įgyvendinanti penkis iš ES finansuotų projektų.

Valstybė turi pakeisti požiūrį į mokslą

Apibūdinant dabartinę Lietuvos mokslininkų padėtį, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad valstybė turi pakeisti požiūrį į mokslą ir iš esmės gerinti situaciją šioje srityje. Daug kalbama apie protų grąžinimą, tyrėjų galimybių sulyginimą su kitomis Europos šalimis. Tai tuščios kalbos – juk praėjus tiek nepriklausomybės metų, iki šiol išlaikyta sovietinė atlyginimų sistema, kuriai esant nekvalifikuotas dažytojas uždirba daugiau už mokslininką.

Norime būti lygiaverčiais europiečiais? Pasiūlykite bet kuriam dėstytojui iš Europos atvykti dirbti į mūsų gražiąją šalį, bet suteikite jam tokį pat didelį darbo krūvį ir tokį atlyginimą, už kurį dirba mūsų dėstytojai – skaniai pasijuoks, priims nebent kaip gerą juodą jumorą.

Narystė Europoje labai naudinga ir tuo, kad padeda aiškiau suvokti, koks atstumas mus nuo jos tebeskiria. 

Jei ne ES lėšos – padėtis būtų labai bloga

Bendraudama su CAMPUS projekto dalyviais, klausinėjau kokie pedagoginiai krūviai kituose Europos universitetuose. Net kaimyninėje Lenkijoje jie daugiau kaip dvigubai mažesni, o atlyginimai – didesni. Tai reiškia, kad realiai kiekvienas iš mūsų dirba už du ar tris, tačiau (neseniai socialinės apsaugos sumetimais įvestų darbo valandų ir etatų ribojimų) yra rūpestingai „apsaugotas“ nuo adekvataus darbo užmokesčio. Toks rūpestis greičiausiai turėtų kelti dėkingumo ašaras. Kodėl ministerijų elitas ir Lietuvos mokslo strategai jose nepaskęsta?

Nekalbu apie kitas darbo sąlygas, apie tai, kokią tyrimų įrangą, mokslinę aplinką arba galimybes kelti kompetenciją pajėgus pasiūlyti universiteto biudžetas... Jeigu tokiomis sąlygomis negautume ES lėšų, situacija būtų ne tik daug blogesnė. Ji būtų tiesiog katastrofiška.

Rengdami ES remiamus projektus ir juos vykdydami, įgavome labai vertingos patirties. Tačiau susidarė bendras įspūdis, kad Lietuva nebuvo pasirengusi paramos lėšas įsisavinti taip, kad tos didžiulės investicijos atneštų didžiausią naudą sunkioje būklėje esančiai šaliai.

Mokslininkai turėjo tapti vadybininkais

Su kolegomis projektus rašyti pradėjome asmenine iniciatyva. Nors išmokti juos parašyti buvo sunku, bet įvykdyti – dar sunkiau. Entuziastingai nusiteikę mokslininkai, siekiantys pritraukti tas lėšas savo universitetams, susidūrė su tuo, kad projektų vykdymas neretai buvo jiems patiems finansiškai nuostolingas.

Supratome ir tai, kad šios veiklos poveikis moksliniams rezultatams bus blogas, tačiau guodėmės, kad investuoja į ateitį ir universiteto gerovę.

Įdomiausia, kad mes, mokslininkai, turėjome tapti vadybininkais... Mums tai kainavo daug beprasmiškų energijos, laiko ir nervinių sąnaudų. Susidūrėme su labai sudėtinga ir blogai parengta administravimo tvarka, su absurdiška biurokratų kontrole.

Buvo situacijų, kai gal reikėjo pykti ir nervintis, bet mes dar įstengemė juoktis – iš kvailos tvarkos ir net iš savęs. Kartais net gaila buvo agentūrų darbuotojų, kurie patys sunkiai suprato savo agentūros ir ministerijų reikalavimus. Pradiniu etapu buvo tiek nepagrįstų biurokratinių reikalavimų, kad jie tiesiog trukdė įsisavinti lėšas. Čia taip pat labai trūko valstybiško požiūrio ir pasirengimo.

Rezultatai atpirko vargus

Dabar taisyklės yra supaprastintos, bet tvarka vis tiek nelengva. Tapome gudresni – projektams administruoti samdome vadybininkus, buvusius savo fakulteto studentus, gerai žinančius mūsų veiklas. Tačiau, kad tai galėtume padaryti, turėjome patys pirmiausia viską išmokti ir tada patirtį perduoti jaunimui.

Tačiau kai matai rezultatus, jie atperka visus tuos vargus: įrengtos 6 naujos laboratorijos. Gamtos mokslai – labai brangus malonumas. Siekiant tyrimų kokybės, čia nuolat reikia atnaujinti įrangą. Dabar galime pasigirti, kad turime pačius moderniausius įrengimus – kaip ir Vakarų Europoje. Tą mums patvirtino iš ten atvykę studijų programų vertinimo ekspertai.

Didžioji dalis projektų buvo skirti darbui su studentais: rengtos paskaitos, ekspedicijos, studentų mokslo darbų konkursas, kuriamos virtualios laboratorijos ir mokomieji filmai.

Studentai iš pradžių nėjo į rengiamas paskaitas, reikėjo juos vilioti įvairiausiais būdais. Po fakultetą netgi sklandė vikšreliais ir drugeliais persirengę fakulteto jaunimo mokslo draugijos „Modusas“ nariai, kviesdami dalyvauti. Tačiau pamatę, kad jos skiriasi nuo įprastinių, ėmė aktyviai dalyvauti ir dabar vis laukia naujų projektų, labiau domisi studijuojamais dalykais.

Paįvairina studijas

ES parama suteikia galimybę gerokai paįvairinti studijas, įtraukti studentus į nestandartinę kūrybinę veiklą, duoti jauniems žmonėms neįkainojamos patirties ir praktinių žinių. Visiškai pakito studentų ir dėstytojų santykis, jis tapo betarpiškesnis.

Malonu stebėti su kokiu užsidegimu studentai imasi kūrybinės veiklos, dalyvauja išvykose ar kviestinėse paskaitose. Matyti spindinčias jų akis – didžiausias atpildas už vargą rengiant projektus. Tad nepaisant kai kurių nesklandumų – įstojimas į ES mums atnešė akivaizdžią naudą.

Manau, kad dėl ES pinigų ir dabartiniu etapu vyksta per daug aštri ir dažnai valstybei nenaudinga, nekonstruktyvi konkurencija. Siekdami gauti paramą, universitetai turėtų vienytis ir siekti bendros naudos tiek pačioms aukštosioms mokykloms, tiek visai Lietuvai. ES parama yra geriau prieinama tik tam tikriems universitetams, ji nėra skirstoma taip tolygiai, kaip skelbiama Bendrojo programavimo dokumentuose.

Problemų netrūksta

Stebint kaip pradedamas 2007-2013 metams skirtos paramos skyrimo procesas, kartais tiesiog gali susidaryti įspūdis, kad valdžioje yra jėgų, kurios trukdo tas lėšas įsisavinti. Akivaizdu, kad ir vėl stipriai vėluojama, kad informacija nepakankamai efektyviai ir abejotinai skaidriai pasiekia potencialius projektų rengėjus. Švietimo ministerija normaliai konsultuoti šiais klausimais negali.

Jie tik sugeba pasakyti tą, ką mes ir patys galime susirasti. Neseniai specialiu informaciniu elektroninio pašto adresu uždaviau du konkrečius klausimus ir gavau „labai išsamų atsakymą“, nurodantį, kad tokios informacijos galėčiau ieškoti naršydama šešiuose kituose tinklalapiuose...

Labai džiaugiamės, kad naujai įsteigta VDU projektinės veiklos tarnyba jau pradėjo darbą. Neseniai jos vadovo Tado Šarapovo iniciatyva surengti pirmieji seminarai apie F7P programos ir struktūrinių fondų paramos naujienas padėjo gauti tikrai labai naudingos informacijos tiems, kurių noro rengti projektus dar nesumažino su tuo susiję sudėtingi rūpesčiai.

Į viršų

Universitas Vytauti Magni