J.Petronio nuotr.

Dėsnių nežinojimas kartais interpretuojamas taip: pasaulį valdo keletas šeimų ir nuo jų viskas priklauso, o dar keliems išrinktiesiems paprasčiausiai sekasi. Gal taip ir yra, bet tada tos kelios šeimos ir išrinktieji elgiasi pagal dėsnius, o likusieji paprasčiausiai pamiršta, kad po dienos ateina vakaras, vėliau naktis ir aušra.

Ciklai – bendrojo produkto pokyčiai

Verslo ciklais arba ekonominio aktyvumo svyravimais vadinami bendrojo produkto pokyčiai. Ciklai yra skirstomi pagal trukmę ir struktūriškumą.

Pagal trukmę skirstomi ciklai yra trumpieji, vidutiniai ir ilgieji. Trumpieji – 3–5 m. trukmės ciklai susiję su atsargų pokyčiais, vidutiniai – 5–10 m. trukmės ciklai yra susiję su gamybos ypatybėmis ir žmogiškuoju faktoriumi ir ilgieji 10–25 m. trukmės ciklai susiję su statybomis ir perprodukcija.

Struktūrinis svyravimas apima tam tikras struktūras – ūkio šakas arba regionus. Be šių ciklų yra vadinami „ilgosios bangos“ ciklai. Šiuos ciklus atskleidė ir tyrinėjo daug pasaulio mokslininkų, labiausiai cituojami: rusų ekonomistas N. Kondratjevas, Vienos mokyklos ekonomistas J. Schumpeteris ir JAV ekonomistas K. Frymanas.

Numatė Didžiąją depresiją

„Ilgosios bangos“ arba N. Kondratievo ciklai (K – bangos) tai – ilgojo periodo, pasaulio ekonominio aktyvumo svyravimai, trunkantys nuo 48 iki 55 m.. 1926 m. N. Kondratievas ištyrė ir aprašė tris bangas, numatydamas 1929 m. Didžiąją depresiją, ir prognozavo ketvirtąją bei penktąją:

1.      Pirmoji banga 1790–1840 m., pakilimo pikas – 1814 m., (vedančios pramonės šakos: geležies metalurgija, medvilnės tekstilė);

2.      Antroji 1840–1894 m., pakilimo pikas – 1862 m., (vedančios pramonės šakos: garo energija, geležinkeliai, plieno lydymas);

3.      Trečioji 1894–1946 m. pakilimo pikas – 1913 m., (vedančios pramonės šakos: elektros energ., chemijos pram., autopramonė);

4.      Ketvirtoji 1946 – 2000 m.(?) pakilimo pikas – 1980 m.; (vedančios pramonės šakos: naftos chem., elektronika, aerokosmonautika);

5.      Penktoji 2000(?)–2050 m.(?) pakilimo pikas – 2025 m.(?) (vedančios pramonės šakos: nanotechnologijos, bioinžinerija, mikroelektronika, IT)

Vėlesni ekonomistai ketvirtąją ir penktąją bangas interpretuoja kiek skirtingai, tačiau bendras požiūris į 2000 – 2015 m. kaip lūžio metus sutampa.

Ciklo pakilimo fazėje – aukštos pelno normos

„Ilgosios bangos“ ciklo metu vyksta pagrindinių gamybos priemonių, gamybos santykių ir procesų valdymo metodų (marketingo, vadybos ir finansų) pasikeitimas, pereinant į aukštesnį lygį, tuo pačiu vyksta kapitalo akumuliacija, sukaupimas, koncentracija, išplitimas ir nuvertėjimas.

Ciklo pakilimo fazei būdingos aukštos pelno normos, kapitalo koncentracija gamyboje, vystant prieš tai buvusio ciklo nuolydžio fazėje išrastas naujas technologijas, mokslinius išradimus, inovacijas, valdymo metodus. Ciklo nuolydžio fazei būdingas pelningumo mažėjimas, kapitalo koncentracija finansiniuose instrumentuose – „burbuluose“, o taip pat naujų technologijų, vadybos metodų kūrimas.

Keičiasi ir santykiai vadyboje: iš individualaus-kolektyvinio darbo į grupinį-komandinį, toliau į virtualų komandinį darbą. Keičiasi įmonių organizavimo struktūros iš hierarchinės linijinės į funkcinę štabinę ir divizinę, į matricinę ir projektinę, šiuo metu virtualią.

Kas mūsų laukia kito ekonominio ciklo metu?

Tai natūralus klausimas kurį užduoda daugelis. Atsakymas glūdi praėjusio ciklo nuolydžio fazėje. Tai, ką mes stebėjome paskutinius dešimtmečius – didelį finansinių rinkų bumą, IT, nano ir bio technologijų vystimąsi – visu pajėgumu pasireikš kitame cikle. Buvusios naujos inovatyvios technologijos ir vadybos būdai, kokybiškai naujas žmonių tarpusavio bendravimas, taps mūsų kasdienybe.

Iš esmės mes tampame ir jau esame globalūs. Norim to ar nenorim, visi mes šiandien valgome, dėvime, naudojame masę daiktų pagamintų, surinktų įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, dauguma žmonių yra pasiekiami dieną-naktį IT, telefono ir kt. komunikacijų dėka, informacija plinta ir prieinama kiekvienam visą parą.

Ne pinigai daro prekes

Kas yra „ilgosios bangos“ versle ? Visi ekonomistai ir verslininkai žino mąstymo logiką: pinigai-prekė-pinigai. Pritaikius „ilgųjų bangų“ teoriją yra kiek kitaip. Nuolydžio fazėje gimusios naujos technologijos, inovacijos ir vadybos būdai pelną uždirba kito ciklo kilimo fazėje. Nuolydžio fazėje didesnė dalis sukaupto pelno nukreipiama į finansinius „burbulus“, o likusi – į naujas technologijas ir inovacijas.

Mąstymo logika pagal „ilgąsias bangas“: naujos technologijos ir inovacijos (toliau pavadinsime – kompetencija ir žiniomis), naujų gamybos santykių ir procesų valdymo būdai (marketingo, vadybos ir finansų), kurį toliau pavadinsime našumu, iš prieš tai buvusio ciklo nuolydžio fazės generuoja piniginį srautą, pelną ir reputaciją naujo ciklo kilimo fazėje.

Ne pinigai daro prekes ir pinigus ar atvirkščiai, bet kompetencijos, žinios ir našumas kuria piniginį srautą, pelną ir reputaciją, kurie savo ruožtu kuria naujas technologijas, inovacijas ir finansinius „burbulus“. Mąstymo logikos formulė tokia: kompetencijos, žinios ir našumas – piniginis srautas, pelnas ir reputacija – kompetencijos, žinios ir našumas.

„Ką pasėsi, tą ir pjausi“

Šiuo metu verslui ypatingai aktualu išskirti ir įdiegti inovatyvius gamybos santykių ir procesų valdymo būdus (marketingo, vadybos ir finansų), gamybos (ne tik prekių, bet ir paslaugų) technologijas. Akcentas turi būti ne piniginis srautas ir pelnas, bet inovatyvūs gamybos santykiai, procesai ir technologijos arba kompetencijos, žinios ir našumas.

Didesnė dalis esamų technologijų ir kapitalo nuvertės, paprasčiausiai taps niekiniais, kaip jau yra buvę keturis (gal ir daugiau) kartus prieš tai. Šių dienų pažangus verslas – tai savęs išskyrimas iš masės, vadinama diferenciacijos-inovacijų strategijomis.

Šiuo atveju yra išskiriama ir akcentuojama kompetencija, žinios ir našumas, kurie uždirba piniginį srautą, pelną ir reputaciją, ir investuojama į savęs išskyrimą – diferencijavimą ir inovacijas.

Kompetencijos ir našumas, piniginis srautas, pelnas ir reputacija, tai yra verslo vertė, neatsiranda pati savaime, čia labiau tiktų sakyti: „ką šiandieną pasėsi, tą rytoj ir pjausi“.

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Ką šiuo metu reiktų žinoti plečiant verslą užsienio šalyse?