Praeitą mėnesį skelbti Klaipėdos uosto krovos duomenys šį mėnesį šiek tiek suprastėjo, bet Lietuvos uostas – vis dar pirmaujančiose pozicijose Baltijos šalyse.

Gruzijos ir Rusijos karo veiksmai uostui tiesioginio poveikio neturėjo, krovos augimo lėtėjimą paveikė kiti faktoriai, tarp jų ir lėtėjanti ekonomika. 

Krova sumažėjo

Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas Verslosavaite.lt teigė, kad pagal preliminarius duomenis, Lietuvos uostas išlieka pirmaujančiose pozicijose Baltijos šalyse.

Šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais matomas 12 procentų krovos augimas, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Prieš mėnesį, sausio-liepos mėnesio krovos duomenis buvo pastebimas 20 procentų augimas.

„Krovos masė per rugpjūčio mėnesį pasikeitė nežymiai. Paaiškinti kodėl sumažėjo krovos augimas – sunku, nes praėjo per mažai laiko. Vasara krova dažnai svyruoja. Gal tai bus ilgalaikė tendencija, o gal tik trumpas sulėtėjimas“, - Verslosavaite.lt sakė S. Dobilinskas.

Viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo krova Klaipėdos uoste – ekonominė situacija Lietuvoje, nes uoste didžiąją krovos dalį sudaro Lietuvos kroviniai. Krovos augimo lėtėjimą veikia ir tranzito bei naftos kainos.

„Faktorių, kurie galėjo sumažinti krovą Klaipėdos uoste – daug. Tik analizuojant ilgesnį laikotarpį galėsime pamatyti priežastis“, - teigė S. Dobilinskas.

Uostas nepajuto Gruzijos ir Rusijos karo veiksmų padarinių

Gruzijos ir Rusijos karo veiksmai Klaipėdos uostui didelio poveikio neturėjo.

„Mes krovinių iš Gruzijos praktiškai neturime. Nors ir kalbame apie jungimąsi su jų uostu, bet viskas dar yra tik projektuose, realiai nieko nevyksta“, - teigė S. Dobilinskas.

Prieš keletą metų Klaipėdos uoste rusiškų krovinių nebuvo, bet su kiekvienais metais rusų pervežamų krovinių kiekiai auga.

Direktoriaus teigimu, rusiškų krovinių kiekiai Klaipėdos uoste didėja, nes vietiniai tarifai išaugo, o tranzitiniai dar ne.

„Manau, kaina, geras aptarnavimo lygis daro savo. Rusiški kroviniai mūsų uoste sudaro 15 procentų visų krovinių. Per pusmetį matomas 14 procentų rusiškų krovinių augimas“, - sakė S. Dobilinskas.

Daugiausiai krovinių Klaipėdos uoste yra iš Baltarusijos, jie sudaro apie 23 procentus visų krovinių.

Artimiausiuose planuose – uosto kanalo gilinimo darbai

Klaipėdos uostas yra pastoviai atnaujinamas, uosto kompanijos ir uosto direkcija nuolat tam skiria nemažus pinigus.

Pasak S. Dobilinsko, uosto artimiausiuose planuose numatyta pabaigti gilinti kanalą, kad be problemų būtų galima priimti „Panamax“ tipo laivus, didesnius nei 70 tūkst. tonų laivus bei 100 tūkst. tonų tanklaivius.

„Taip pat artimiausiuose planuose numatyta pastatyti keleivinių krovinių terminalą ir toliau rūpintis įvairių kompanijų krantinėmis“, - teigė S. Dobilinskas.

Mažėja ir kituose uostuose

Talino uoste per 2008 m. sausį-liepą perkrauta 17,09 mln. tonų krovinių – tai 29,8 procentų mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Keleivių uoste apsilankė 15,2 procentų daugiau nei pernai per septynis mėnesius (4,32 mln.).

Ventspilio uoste šiemet perkrauta 17,36 mln. tonų krovinių (pernai per pirmus septynis mėnesius – 18,84 mln. tonų). Keleivių skaičius ir toliau mažėja, per sausio-liepos mėnesius jų Ventspilio uoste tebuvo 20,85 tūkst., o tai 32,7 procento mažiau nei per atitinkamą 2007 m. periodą.

Rygos uoste augimas išliko – per 2008 m. sausį-liepą perkrauta 17,00 mln. tonų krovinių, t. y. 13,5 procentų daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per septynis šių metų mėnesius Rygos uoste apsilankė 257,7 tūkst. keleivių, o 2007 m. sausį-liepą jų buvo 241,2 tūkst.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „Grigeo Klaipėda“: prisiimame visą atsakomybę
• Automobilių supirkimas Klaipėda: norite parduoti už didžiausią kainą?
• Vilniaus oro uostas metus palydėjo rekordu
• Iš Lietuvos oro uostų – daugiau skrydžių
• Šalia Vilniaus oro uosto – nauja aikštelė