Sxc.hu nuotr.

Prie to prisideda valstybės paramos trūkumas, palankesnių sąlygų pradedantiesiems nebuvimas, bet paskutiniu lašu į kantrybės taurę gali tapti ir neįveikiama biurokratija.

Piktina biurokratija ir korupcija

Praėjusią savaitę pristatytas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) šiais metais atliktas pirmasis Lietuvoje išsamus smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) tyrimas, kuris atskleidė, kad 55 procentai iš 1806 apklaustų SVV įmonių atstovų įmonės būklę ir pelningumą įvertino tik kaip patenkinamą, 36 procentai – kaip gerą, 5 – kaip blogą.

Pasak LVDK generalinio direktoriaus Dano Arlausko, apklausus verslininkus taip pat paaiškėjo, kad jie didžiausia problema nebelaiko mokesčių dydžio.

„Verslininkai supranta, kad palyginus su ES šalimis, Lietuvoje mokesčiai nėra dideli. Esame vieni iš mažiausiai mokančių. Kaip didžiausias problemas verslininkai įvardijo per paskutinius kelerius metus žymiai pašokusias nekilnojamojo turto kainas, apyvartinių lėšų stygių ir korupciją bei biurokratiją“, – Verslosavaite.lt teigė LVDK atstovas.

D. Arlausko teigimu, smulkesniems verslininkams problemos kyla ir dėl to, kad valstybė nesuformavo SVV reikalingų finansinių instrumentų – mikrokreditų, rizikos kapitalo fondų, garantijų paskoloms.

Siūlo sudaryti palankesnes SVV sąlygas

AB SAMPO banko Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Dinas Petrikas Verslosavaite.lt teigė, kad su banku bendraujantys SVV atstovai pabrėžia, jog esamomis sąlygomis jie nejaučia stipresnės paramos savo verslui. Todėl siektina, kad veiklą pradedančioms smulkioms įmonėms būtų nustatytos skirtingos sąlygos, nei kitiems rinkos dalyviams.

Pasak D. Petriko, stebint SVV veiklą iš banko pozicijos, dažnai susidaro įspūdis, jog mažosios turi vienintelį išsigelbėjimą – tapti stambia įmone, nors jų savininkai ne visuomet siekia tokio vystymosi kelio.

Pataria keisti požiūrį į bankrotą

Pasak D. Petriko, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, nieko keisto, kad dauguma SVV atstovų palieka rinką per pirmus dvejus metus: „Smulkieji verslininkai nuo pat pirmos dienos patenka į tokias pačias konkurencijos sąlygas, kaip ir kitos tos pačios rinkos įmonės. Todėl, natūralu, kad dauguma šių įmonių neatlaiko tokios konkurencijos“.

D. Arlauskas verslininkams pasiūlė keisti požiūrį į bankrotą ir teigė, kad reikia paprastinti įmonių registravimo procedūras.

„Dabar Lietuvoje gal net per mažai bankrotų. Kaip rodo JAV statistika, per pirmus penkerius metus bankrutuoja apie 80 procentų naujai besikuriančių įmonių. Pas mus gana sudėtingas ir komplikuotas naujų įmonių registravimas, todėl mažiau išdrįstama rizikuoti ir mažiau bankrutuojančių.

Supaprastinus procedūras atsirastų daugiau norinčių išbandyti savo jėgas, daugiau jų ir bankrutuotų, bet nuo to ekonomika taptų tik dar gyvybingesne, nes žmonės bandytų.

Dabar bijoma bandyti, o jei pabandžius nepavyksta įsitvirtinti ir bankrutuojama, tada atsiranda ir dar didesnės psichologinės ir socialinės problemos. Į bankrotą reikia žiūrėti paprastai – nepasisekė, tai nepasisekė, uždarai šitą įmonę ir bandai steigti kitą“, – Verslosavaite.lt kalbėjo D. Arlauskas.

Valstybė visų paremti negali

Pasak Verslo informacijos centro (VIC) „Verslininkų namai“ direktoriaus Donato Žiogo, nepaisant to, kad deklaruojama, jog SVV plėtra yra vienas iš prioritetinių ES ir Lietuvos politikos tikslų, iš tiesų realiai padėti nenorima. Pašnekovo teigimu, nenorą prisidėti prie smulkiesiems verslininkams palankesnių sąlygų kūrimo akivaizdžiai rodo naujo SVV įstatymo projekto „mėtymas“ Seime.

Pasak D. Žiogo, pasižiūrėjus į bet kokios demokratinės valstybės, kuri neoperuoja dideliais gamtos ištekliais, nacionalinį biudžetą ir panagrinėjus iš ko jis suformuotas, galėtumėme pastebėti, jog dažniausiai būtent ant SVV pečių krenta valstybių nacionalinių biudžetų formavimo dalia.

Nemažai verslininkų piktinasi tiesioginės valstybės paramos SVV trūkumu. D. Arlausko teigimu, daug painiavos kelia pati SVV sąvoka, nes vidutinių ir smulkių įmonių kiekis sudaro 99,4 procentus visų Lietuvos įmonių skaičiaus.

„Jei mes kalbame, kad valstybė turi padėti SVV, tai gaunasi taip, kad turi remti visus. Valstybė turi ribotą lėšų dydį, visų paremti tikrai negali, čia ir atsiranda didžiausia problema. Deklaruojama, kad reikia remti SVV, bet nėra finansinių galimybių remti visą sektorių“, – apie SVV rėmimo problemą kalbėjo D. Arlauskas.

Pasak Donato Žiogo, viena iš valstybės paramos formų yra SVV skatinimo fondų finansinė parama. „Tokie fondai veikia beveik kiekvienoje savivaldybėje, tačiau Kaune SVV skatinimo fondo nėra. Gaila, bet Kauno mieste SVV atstovai negauna jokios vietinės valdžios pagalbos verslui plėtoti“, – Verslosavaite.lt teigė D. Žiogas.

„Verslo bitės“ padėtų kovoti su infliacija

D. Arlausko teigimu, politikams reiktų galvoti ne tik apie atominę elektrinę ir makroekonomiką.

„Būtina pagalvoti ir apie „verslo bites“ – smulkiuosius verslininkus. Jeigu jais būtų labiau rūpinamasi ir infliacija būtų mažesnė, nes sėkmingai rinkoje įsitvirtinus SVV atstovams, ji būtų užpildyta ne importinėmis, o lietuviškomis prekėmis, didesnis būtų šalies ūkio efektyvumas“, – Verslosavaite.lt kalbėjo D. Arlauskas.

Net nesitiki gauti ES paramos

LVDK generalinis direktorius piktinosi kalbomis, kad neva visi turi vienodas galimybes gauti finansinę paramą: „Smulkieji verslininkai dėl sudėtingų procedūrų ir biurokratijos nepajėgia jos gauti. Reikia radikaliai keisti požiūrį – parama turi būti lengvai prieinama“.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad 1,9 procentų iš visų apklaustų įmonių pasinaudojo ES parama, 3 procentai teikė paraišką, bet paramos negavo, o 74 procentai tokios galimybės net nesvarstė.

Pasak D. Žiogo, smulkios įmonės nepajėgios dalyvauti ES struktūrinių fondų projektuose, joms belieka dalyvauti tik viešuosiuose konkursuose, kuriuos skelbia struktūrinių fondų projektų laimėtojai.

Tačiau atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad SVV atstovai neaktyviai dalyvauja ir viešųjų pirkimų konkursuose – 61 procentas tokios galimybės net nesvarstė, 6 procentai apsiribojo tik svarstymu, 8 procentai dalyvavo bent viename konkurse, bet jiems nepasisekė, laimėti bent vieną konkursą pavyko 22 procentams.

Neplanuoja veiklos ir abejingai žiūri į mokymus

Pasak VšĮ Rokiškio rajono VIC direktoriaus Raimondo Kairio, bendraujant su rajono verslininkais ir stebint jų veiklą akivaizdžiai matosi, kad daliai verslininkų trūksta teisinių, vadybos, buhalterinių žinių.

Atlikto tyrimo rezultatai tai tik patvirtina – 59 procentai apklaustų įmonių vadovų teigė, kad įmonėje nenaudojami jokie vadybos metodai ar įrankiai (strateginis planavimas, klientų segmentacija, misijos ir vizijos teiginiai, santykių su klientais vadyba ir pan.). Be to, pagal LVDK atliktą tyrimą, net 35 procentai SVV atstovų prieš pradėdami verslą neturėjo jokio verslo plano, o maždaug 70 procentų nesudarinėja ir strateginių veiklos planų.

Nepaisant to, SVV atstovai ne visada išnaudoja galimybes pasisemti naujų žinių, galinčių padėti spręsti problemas ir jų išvengti ateityje. R. Kairio teigimu, rajone jaučiamas verslininkų pasyvumas: „Į mokymus ir informacinės sklaidos renginius dalyvius pavyksta sukviesti tik asmeniškai pakalbant telefonu, arba nuvykstant pas verslininką“.

Dano Arlausko teigimu, verslo bendruomenė turi pasiekti tam tikrą lygį, kad pradėtų intensyviau domėtis ir net reikalauti iš VIC jiems tuo metu reikalingos pagalbos. 

Vėluoja kuklus finansavimas

R. Kairio teigimu, centras susiduria ne tik su verslininkų abejingumu, bet ir su finansavimo problemomis. „Kiekvienais metais keičiasi visų Lietuvos verslo informacijos centrų ir inkubatorių finansavimo tvarka, vėluoja finansavimas – 2007 metais finansavimas pirmam pusmečiui gautas tik balandžio mėnesį“, – Verslosavaite.lt kalbėjo R. Kairys.

LVDK generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, gaudami apie 85 tūkst. litų metams informacijos centrai negali teikti kokybiškų paslaugų: „Už tokią sumą nei pasamdysi tikrų specialistų, nei išvystysi tikrai geros veiklos“.

Paklaustas apie Rokiškio rajono VIC problemas, centro direktorius R. Kairys pasakojo, kad centre nėra nei kompiuterių klasės, nei modernios mokymo salės, vienas iš darbuotojų priverstas dirbti mokymų klasėje, kurioje vyksta renginiai, darbą apsunkina ir maži centro darbuotojų atlyginimai.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Vasaros festivaliai – galimybė, kurios neišnaudoja smulkusis verslas
• Smulkusis Lietuvos verslas geriausiai susiskaičiuoja savo pinigus
• Smulkaus verslo įmonės šiemet aktyviau skolinasi investicijoms
• Technologijos – lengvesnei smulkiojo verslo pradžiai
• Pasiūlė mažinti naštą smulkiajam verslui