Prasidėjus kariniam konfliktui Gruzijoje, interneto portaluose pasipylė itin daug įžeidžiančių ir tautinę nesantaiką kurstančių komentarų. Juos rašo ne tik eiliniai skaitytojai, bet ir suinteresuoti asmenys bei kitų šalių institucijos.

Per dieną ištrynė 2,5 tūkst, komentarų

Internetas šių dienų pasaulyje yra ne tik galingas ginklas, panaudojamas išpuoliams prieš valstybę ir jos struktūras, tačiau ir galingas plačių galimybių informacinis laukas.

Juo naudojantis galima įžiebti masinę neapykantą kitos rasės, tautybės, religijos, netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms. Tokia neapykanta gali pavirsti ir į smurtą prie minėtas visuomenės grupes.

Interneto naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė patikino nuolat prižiūrintys komentarus. Prasidėjus krizei Gruzijoje, netinkamų komentarų skaičius labai išaugo tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje Delfi.lt versijoje.

„Neapykanta kurstoma iš abiejų pusių – ir prieš gruzinus, ir prieš rusus. Mes šaliname bet kokius neapykantą kurstančius komentarus, kai tik apie juos sužinome: pamatome patys, arba mus informuoja skaitytojai. Prasidėjus Gruzijos krizei vien praėjusį šeštadienį mes ištrynėme apie 2,5 tūkst. tautinę neapykantą kurstančių komentarų“ – teigė M. Garbačiauskaitė.

Saviraiškos laisvė trikdančiai informacijai

Visgi baudžiamuosius nusižengimus padarę interneto komentatoriai dažnai atsakomybės išvengia, nes ikiteisminio tyrimo metu laikosi pozicijos, jog prie publikuoto straipsnio nesiekė atlikti kurstymo veiksmų, o esą tik pareiškė savo nuomonę.

Europos teisės departamento rašte pabrėžiama, kad ne kiekviena nuomonė, kuri nėra pagrįsta faktais, bus ką nors kurstanti, įžeidžianti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, kuri, pasak Europos teisės departamento, „taikoma ne tik informacijai ar mintims, kurios yra teigiamos, tačiau taip pat apima ir šokiruojančios, erzinančios, trikdančios informacijos gavimą ir skleidimą“.

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje saviraiškos laisvė apibrėžiama kaip viena iš esminių demokratinės visuomenės pažangos sąlygų.

Politikų pateiktose įstatymo pataisose teigiama, kad „neapykantą kurstanti informacija – tokia žodžiu, raštu ar kitais būdais išreikšta informavimo produkcija ar atskiros jos dalys (žodžiai, teiginiai), kuria propaguojama nacionalinė (tautinė), rasinė, religinė, seksualinė ar kitokia nesantaika, neapykanta ar kitokia netolerancija, kuri yra grasinamo, įžeidžiančio, užgaulaus, kurstomo ar smurtą atskirų žmonių grupių, jų narių ar turto atžvilgiu provokuojančio, nepakantaus jiems pobūdžio”.

Nesantaika kurstoma ir iš užsienio

Praeitą savaitę Verslosavaite.lt jau rašė, kad pastaruoju metu kaip grybai po lietaus ėmė rastis įvairūs sovietų režimą giriantys interneto puslapiai, bei dienoraščiai, kuriuose atvirai įžeidinėjami Lietuvos Respublikos valdžios atstovai, bei institucijos.

Prie daugelio straipsnių internete, kuriuose rašoma apie Rusijos užsienio politiką, galima rasti neproporcingai daug prorusiškų, bei prosovietinių komentarų.

Delfi.lt vyriausioji redaktorė sutinka, kad tai daro ne tik vieną ar kitą pusę palaikantys paprasti piliečiai, bet ir svetimų šalių institucijos, tačiau teigia, kad būtų sunku atsekti iš kur yra rašomi tokie komentarai.

„Tam reikėtų didesnio tyrimo ir tai, kažin, ar pavyktų išgryninti kažkokias tendencijas. Technologijos dabar nesunkiai leidžia užsimaskuoti – gali atrodyti, kad komentarai rašomi iš Pietų Amerikos“, – sakė M. Garbačiauskienė.

Gresia iki 3 metų kalėjimo

Netinkamų komentarų autoriai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir naujienų portalai tai daro nuolat.

Per šių metų pirmąjį pusmetį jau pradėti 63 ikiteisminiai tyrimai (17 bylų perduota nagrinėti į teismą) dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Palyginimui – praėjusiais metais buvo pradėti 34 tyrimai, iš jų – 11 bylų pasiekė teismą. Ankstesniais metais – nusikalstamų veikų buvo užregistruota dar mažiau: 2005 m. – 4 (teismui – 3), 2006 m. – 17 (teismui – 1).

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas Verslosavaite.lt teigė, kad Valstybės saugumo departamentas necenzūruoja internetinių tekstų.

„Internetinėje erdvėje žmogus gali laisvai reikšti savo nuomonę ir politines pažiūras, nebent tai akivaizdžiai pažeistų Lietuvos Respublikos įstatymus, draudžiančius tautinės bei rasinės nesantaikos kurstymą ar karo propagandą“, - sakė V. Makauskas.

Už nusižengimus šiam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsniui, kuris skelbia, kad tam, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė smurtauti bei diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Lietuviai šias prekes internetu perka dažniausiai
• „airBaltic“ lėktuvuose veiks „Starlink“ internetas
• Valdžia, skambučio galia ar piliečių atsakomybė – laikas rinktis
• Patarimai ką daryti jei buvote apžmeižti ar patyrėte patyčias internete
• Lietuviai interneto pirkiniams išleido daugiau