„Second Life“ – tai sudėtingas virtualus pasaulis internete, kuriame sukasi tikri pinigai ir galioja tikro gyvenimo dėsniai. Šiuo metu čia „gyvena“ beveik dešimt milijonų žmonių. Didžiausi pasaulio koncernai perka salas šioje interneto erdvėje, nes tai – puiki reklamos terpė.

Populiarumas sparčiai auga

Kompanija „Linden Lab“, įsikūrusi 1999 metais JAV, Kalifornijoje, 2003 metais interneto vartotojams pristatė kompiuterinį žaidimą, kuris neturi nei tikslo, nei konkretaus iš anksto suplanuoto scenarijaus, nei pabaigos.

Šio žaidimo programinis kodas yra atviras, o tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas turi autorines teises ir dalyvauja žaidimo kūrime. Šio virtualaus pasaulio privalumas tas, kad kiekvienam vartotojui leidžiama redaguoti programą taip, kaip tuo metu norisi.

Užsiregistravus tinklalapyje www.secondlife.com tereikia atsisiųsti 34 megabaitų programą, o tada atsiveria beribės pasirinkimo galimybės: imtis savo verslo, keliauti po pasaulį, mylėti, pramogauti, išlaidauti ar užsidirbti.

Nors ši virtuali erdvė egzistuoja dar tik ketverius metus, tačiau virtualių gyventojų populiacija auga itin sparčiai: per pastarąsias 60 dienų prisijungė beveik pusantro milijono naujų vartotojų.

Sandoriai su didelėmis kompanijomis

Toks vartotojų skaičiaus augimas ypač vilioja įmones, norinčias reklamuoti savo produktus bei paslaugas „Second Life“ (anglų k. – antrasis gyvenimas) erdvėje. Salas čia jau turi didieji verslo magnatai: „Mersedes“, „Toyota“, „Visa Europe“, IT milžinės „Dell“ ir IBM.

Neatsilikti stengiasi ir lietuviai – UAB „Švyturio – Utenos alus“ svarsto galimybę įkurti „Švyturio“ salą, kurioje būtų galima virtualiai paragauti jų gaminamo alaus. Virtualioje erdvėje veikia Švedijos ambasada, o nuo lapkričio 11 dienos savo ambasadą čia įsteigs ir Estija.

65 536 kvadratinių metrų sala kainuoja 1675 dolerius. Be to, kiekvieną mėnesį už ją dar reikia mokėti 295 dolerius. Šiuo metu „Second Life“ gyventojams priklauso 10 136 salos.

Didelėms kompanijoms „Antrojo pasaulio“ erdvė atrodo patraukli, mat lankytojų skaičius nuolat auga, taigi jų reklama yra pastebima daugybės potencialių vartotojų. Šalims, čia kuriančioms virtualias ambasadas, tai puiki proga reprezentuoti savo šalį.

Vietą reklamai noriai perka ne tik realaus pasaulio verslininkai, bet ir virtualūs gyventojai.

Žaidimo variklis – reali ekonomika

Žaidimo kūrėjai yra sugalvoję ir daugiau būdų, kaip papildyti savo kišenes. Nors virtualiame pasaulyje leidžiami ir uždirbami realūs pinigai, visos operacijos čia atliekamos sava valiuta – „Linden“ doleriais.

Norint jų nusipirkti, už vieną tikrą dolerį, galima įsigyti 185 „Linden“ dolerius. Tačiau norint išsikeisti „Linden“ į tikrus dolerius, vienas jau kainuoja 285 virtualius.

Virtualiojo pasaulio gyventojai kas mėnesį privalo mokėti dešimties dolerių mokestį. Jei pasirenkamas planas trims mėnesiams, mokama 7,5 dolerio, o metams – 6 doleriai.

Pradėjus žaisti, suteikiama „Basic“ (pagrindinė) sąskaita, bet turėdamas ją žaidimo dalyvis negali nei pirkti, nei parduoti žemės.

Užsidirbo milijoną dolerių

Tačiau „Antrajame gyvenime“ užsidirbti gali ne tik jo kūrėjai, bet ir žaidėjai. Kai kurie jų per keletą metų susikrovė nemažus turtus. Kinė Ailin Gaef žaisdama šį žaidimą užsidirbo milijoną JAV dolerių. Tai pirmoji milijonierė pasaulyje, kuriai pinigus pavyko užsidirbti vien tik virtualiame pasaulyje.

Nors pradinės jos investicijos siekė tik devynis dolerius, tačiau pasirinkta strategija pasiteisino: mergina pirko žemę, statė pastatus ir pardavinėjo juos kitiems už palyginti mažą kainą. Gautus pinigus kinė investavo į verslo plėtrą.

Tikėtina, kad ateityje vis daugiau žmonių pasiners į virtualų pasaulį, kuriame galima ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir užsidirbti. Į „Second Life“ panašūs virtualūs projektai gali tapti geriausia dirva reklamai.

Susiję straipsniai:

• „Omnitel“ kviečia į pirmąjį renginį „Second Life“ erdvėje
• „Second Life“ pasaulyje - pirmoji Lietuvos atstovė