Jautis

Nors jau penkerius metus Klaipėdos rajone yra įsikūręs „Mini Zoo“ zoologijos sodas, Lietuvoje šis sodas nėra gerai žinomas. Savo paties lėšomis zoologijos sodą išlaikantis jo savininkas Edvardas Legeckas Verslosavaite.lt teigė, kad didžiausių sunkumų kelia finansinės problemos.

Trūksta valstybės paramos

reklama

Jonušų kaime, gamtos priglobstyje įsikūtręs zoologijos sodas daugiausia dėmesio susilaukia tik vasarą. Todėl sezono metu surinktų pinigų nepakanka gyvūnams išlaikyti.

„Šio zoologijos sodo rinkodara nėra išvystyta, nes nėra tam pinigų. Svarbiausias mūsų tikslas – suteikti gyvūnui kuo geresnias gyvenimo sąlygas",- kalbėjo "Mini Zoo" savininkas E.Legeckas.

Šiuo metu planuojama zoologijos sodą pervadinti viešąja įstaiga. Tokiu būdu atsirastų galimybė gauti finansinės paramos iš miesto savivaldybės, bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, įkurti naujų darbo vietų.

Anot E. Legecko, paramos susilaukiama ir iš vietinių ūkininkų, privačių įstaigų, parduotuvių. Pagalbinius darbus zoologijos sode padeda dirbti globos namų vaikai, draugai, jų vaikai. Kiekvieną savaitgalį vyksta talkos, į kurias kviečiami visi norintys prisidėti prie zoologijos sodo tvarkymo.

Gausu įvairių paukščių ir žinduolių

Vos įžengus į zoologijos sodo gyvūnų teritoriją, lankytojus pasitinka drąsios, žmonių nebijančios lamos. Jų čia gyvena trys.

Naujausi, prieš tris savaites, zoologijos sode įsikūrę gyventojai – du jauni liūtai – Dembis ir Dina, kuriems per dieną tenka sušerti apie 15 kg mėsos.

Kapriziškiausios hienos. Su jomis sunkiai susikalba net E. Legeckas. Čia galima pamatyti ir kupranugarių, asilų, ponių, danielių, lūšių, ūdrą ir kitokių įvairių gyvūnų.

2,5 ha ploto teritorijoje esančiame zoologijos sode gyvena apie 600 rūšių gyvūnų. Juos dažniausiai dovanoja arba maino į kitus gyvūnus Kauno, Estijos, Latvijos, Čekijos, Lenkijos zoologijos sodai. Kartais gyvūnai ir perkami.

Beždžionė susidraugavo su viščiuku

Zoologijos sodo įkūrėjo teigimu, užrašai ant gyvūnų narvų dažnai yra beverčiai. Lankytojai nesupranta žodžių: „Nekiškite pirštų į narvą“ ir elgiasi atvirkščiai. Be to, E. Legecko nuomone, nemaža dalis lankytojų nenusimano apie gyvūnus, nepaisant to jie reiškia įvairius nepagrįstus priekaištus.

„Kartą iš vieno lankytojo gavome skundą, kuriame buvo priekaištaujama, kodėl pas stepinius erelius laksto triušiai. Lankytojui atrodė, kad triušiai yra įleisti tarsi grobis ereliui, tačiau jis net nesuvokė, jog erelis triušio neėda",- žmonių neišmanymą komentavo „Mini Zoo" savininkas, pridurdamas, jog skunduose kartais net yra išvadinamas žvėrimi...

Be to, šiame sode jau vieneri metai šuns patelė gyvena su tigru, kurį išaugino kaip motina. Taip pat beždžionė su viščiuku, kuris netyčia įlindo į jos narvą. Beždžionė jį prižiūri, nešiojasi, žaidžia. Tačiau lankytojai, nežinodami situacijos, piktinasi tokiais atvejais.

Pasak E. Legecko, pasitaiko ir kitokių situacijų. Suaugę žmonės, batonais šeria vilkus, o riešutais – stirnas. Todėl neretai pasitaikančios virškinamojo trakto ligos – yra viena iš lankytojų neišmanymo pasekmių. 

Dažniausiai serga paukščiai, nes sunku pamatyti, kada jie sunegaluoja.

Drąsiosios lamos mėgsta ne tuščiomis atėjusius lankytojus
 

Kupranugariai kantriai pozavo prieš fotoobjektyvą

Danieliai braido tvenkinyje, esančiame netoli vilkų narvo

Lankytojai dažnai nesuvokia, kad stirnos riešutų neėda

Pelikanai poilsiauja

Sibirinės lapės akys irgi kalba

Daugiau kaip metus tigras gyvena su jį užauginusia kale

Jauniems liūtukams greitai bus pastatytas naujas voljeras

Visada išdidi lūšis

Šeimyninis apuokų ginčas 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Susiję straipsniai:

• Šalia Zoologijos sodo norima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę
• Kauno zoologijos sodu rūpinsis Aplinkos ministerija