Daugiau kaip šimtas metų, skirtų agresyviai rinkodarai ir pastangoms prisitaikyti prie kintančio pasaulio iššūkių. Tai – pagrindinės priežastys, pavertusios „Coca-colos“ prekinį ženklą vertingiausiu ir labiausiai atpažįstamu pasaulyje. Verslosavaite.lt siūlo pažvelgti į praeitį ir prisiminti, kaip „Coca-colos“ kompanijai pavyko užkariauti pasaulines rinkas.

Išrado vaistininkas

„Coca-colos“ receptas – komercinė paslaptis, tačiau jei paskaitytumėte „Coca-colos“ sudėtį, sužinotumėte, kad tai – vanduo, angliarūgštė, cukrus, dažiklis, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, kvapiosios medžiagos (įskaitant kofeiną). Visa tai galima rasti ir kitų gazuotų saldžiųjų gėrimų arba kitų maisto produktų sudėtyje.

Įdomu ir tai, kad nė neužsimenama ir apie kokos lapų ir kolos riešutų ekstraktą, kuris, sprendžiant iš pavadinimo, turėtų būti (ir kažkada buvo) išskirtiniai šio gėrimo ingredientai.

Kad pats produktas dar nėra raktas į komercinę sėkmę, įrodo ir „Coca-colos“ išradėjo, vaistininko John S.Pemberton istorija. 1886 m. JAV, Atlantos valstijoje siekdamas sukurti naujus vaistus nuo galvos skausmo ir migrenos, iš kokos augalų ir kolos riešutų jis pagamino naujovišką toniką, kurį pavadino „Coca-cola“.

Tačiau pats išradimas J.Pemberton pelno neatnešė: per dieną buvo parduodama maždaug 9 stiklinės šio gėrimo. Netrukus J.Pemberton „Coca-colos“  receptą pardavė, o mirdamas neturėjo nė skatiko kišenėje.

Išpopuliarino reklama

Teisę gaminti „Coca-colą“ 1889 metais už 2.300 dolerių įsigijo verslo magnatas Asa Griggs Candler. Kartu su dviem partneriais jis įkūrė „Coca-colos“ kompaniją, kurios pradinis kapitalas buvo 100.000 dolerių.

Tvirtai tikėdamas reklamos galia, A.Candler ėmėsi šį produktą intensyviai populiarinti: dalijo tūkstančius kuponų dar vienai „Coca-colos“ stiklinei bei gėrimo pavadinimu pažymėtas suvenyrines vėduokles, kalendorius, elektrinius virtuvus ir panašius daiktus.

A.Candler pastangos buvo vaisingos: po trijų metų „Coca-colos“ jau buvo galima nusipirkti visose JAV valstijose. Dar po septynerių metų „Coca-colą“ imta pardavinėti ne tik pilstant į stiklines iš rezervuarų, bet ir stikliniuose buteliuose.

Ėmėsi užkariauti pasaulį

Netrukus gėrimo gamintojų laukė nauji iššūkiai. „Coca-colos“ prekinį ženklą reikėjo apsaugoti nuo kitų prekeivių, bandančiųjų imituoti patį produktą ir jo įpakavimą. Taip sukurtas išskirtinės formos butelis, panašius į dabartinį, o reklamose pirkėjai buvo raginami reikalauti tik autentiškos „Coca-colos“ bei ignoruoti jos pakaitalus.

1926 metais, kai kompanija turėjo finansinių sunkumų, prezidento pareigas perėmė ir jose beveik 30 metų išbuvo Robert W. Woodruff. Nuo pat pradžių jis užsimojo paversti „Coca-cola“ tarptautine kompanija, todėl įsteigė Užsienio prekybos skyrių, po ketverių metų tapusį eksportu į užsienį besirūpinančia dukterine bendrove.

Vykdydamas planą „užkariauti pasaulį“, W.Woodruff ėmė remti Olimpines žaidynes. 1928 metais Amsterdame vykusių žaidynių metu pirmą kartą prekiauta šiuo gėrimu. XX amžiaus pabaigoje kompanija ėmė remti Pasaulio futbolo čempionatą ir Nacionalinę krepšinio asociaciją.

Kiekvienam kareiviui – po „Coca-colos“ butelį

Prasidedant Antrajam pasauliniam karui, „Coca-colos“ sirupas buvo pilstomas į butelius 44 šalyse, priklausančiose abiems barikadų pusėms. Tačiau pasaulinis konfliktas nesugriovė kompanijos, greičiau atvirkščiai – juo R.Woodruff pasinaudojo kaip galimybe populiarinti savo produktą.

1941 metais savo darbuotojams jis įsakė prižiūrėti, kad kiekvienas kariškis gautų „Coca-colos“ butelį už ligtolinę kainą – 5 JAV centus, nesvarbu, kur kareivis tuo metu būtų ir kiek tai kainuotų kompanijai. Kuo arčiau karo zonų Europoje ir Ramiajame vandenyne buvo įkurtos naujos „Coca-colos“ sirupo pilstymui į butelius skirtos gamyklos. Karui pasibaigus, kompanijos pastangos atsipirko su kaupu: naujai įkurtos gamyklos veikė toliau, o prekybai atsivėrė naujos rinkos.

Veikla karo metu taip pat sukūrė artimus kompanijos ir JAV vyriausybės ryšius: tuometinis prezidentas Dwight D. Eisenhoweris paskelbė „Coca-colą“ oficialiu Baltųjų rūmų gėrimu.

Amerikietiškos svajonės simbolis

Kompanijos reklamos būdai keitėsi kartu su kintančiu pasauliu.Nuo 1920-ųjų vidurio svarbiausia komunikacijos su pirkėjais priemone buvo radijas, vėliau ja tapo televizija. Iš pradžių kompanija rėmė populiarias laidas, vėliau pradėtos rodyti reklamos. „Coca-colos“ gėrimą televizijos ekrane reklamavo nemažai tuometinių įžymybių.

Šiuo metu „Coca-colos“ kompanija veikia daugiau kaip 200 šalių ir prekiauja daugiau kaip 400 prekinių ženklų produktais. Tai didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja, kurios 2/3 apyvartos uždirbama ne JAV.

Per daugybę metų, ir ypač po Antrojo pasaulinio karo, „Coca-cola“ tapo Amerikos ir amerikietiškosios svajonės simboliu. Ir dabartinėse reklamos „Coca-cola“ siejama su laimingais, aktyviais, pramogaujančiais žmonėmis, kokiais trokštame būti kiekvienas iš mūsų.

Įvaizdis yra viskas

Būtent per reklamą ir kitas marketingo priemones mūsų pasąmonėje kuriamos asociacijos nulemia daugelio prekinių ženklų sėkmę. Milijonai ištikimų klientų perka „Coca-colą“, pamiršdami apie gazuotų ir saldžiųjų gėrimų žalą sveikatai.

„Coca-colos“ sudėtyje esantis kofeinas trumpam suteikia energijos, tačiau prie šios medžiagos priprantama. Negavus įprastos dozės, gali imti skaudėti galvą, apnikti depresija, atsirasti irzlumas, mieguistumas. JAV yra žmonių, išgeriančių net po 12 „Coca-colos“ skardinių per dieną.

Ne pats produktas, bet talentingi verslininkai pavertė „Coca-colą“ prekiniu ženklu, kuris neseniai ir vėl paskelbtas geriausiai vertinamu pasaulyje ir kurį žino bei atpažįsta apie 60 proc. planetos gyventojų. „Coca-colos“ sėkmės istorija – puikus pavyzdys, kad, kitaip nei teigiama vieno šios kompanijos produkto reklamoje, įvaizdis vis dėl to yra viskas.

Į viršų