Žiniasklaidos rinkoje vis labiau įsitvirtinant interneto žiniasklaidai, radijas nepraranda aktualumo.

Tikslinė auditorija

Egzistuoja įvairios radijo stotys – pradedant pramoginėmis, kuriose vien muzika ir lengvo pobūdžio informacija ir baigiant žiniomis bei rimtomis laidomis.

Kiekviena radijo stotis turi savo auditoriją ir siekia ją išlaikyti, bando pritraukti naujų klausytojų. Manoma, kad ypač konkuruodamos su televizijos kanalais radijo stotys bereikalingai pataikauja auditorijai iškraipydama lygsvarą tarp „kietų“ ir „minkštų“ žinių, dažnai pamiršdama švietimo funkciją.

Daugelis radijo vadovų atmeta šį kaltinimą teigdami, kad „atstovauja“ vienai socialinio sluoksnio ar amžiaus grupei ir informaciją teikia būtent tai specializuotai auditorijai. „Pagal tai, kokia tikslinė auditorija klauso vienokios ar kitokios radijo stoties labiausiai ir priklauso kokia reklama skamba tam tikrais dažniais, – sakė A. Gineikis. – Pavyzdžiui, per radijo stotį „Pūkas“ niekada neišgirsi „Converse“ sportinių batelių reklamos.“

Reklamos apimtys auga

Nors specialistai teigia, kad reklama efektyvesnė televizijoje, tačiau Lietuvoje 2007-aisiais smarkiai išaugo ne tik televizijos, spaudos, interneto, bet ir radijo reklamos apimtys.

Didžiausios šalyje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, radijo stotys per praėjusius metus, transliavo 4 milijonus sekundžių reklamos ir tai buvo 52,9 proc. reklamos daugiau negu užpernai.

Septyniose matuojamose radijo stotyse („Lietus“, „LR1“, „M-1“, „M1 PLIUS“, „Pūkas“, „Radiocentras“, „Russkoje radio Baltija“) dažniausiai skambėjo prekybos tinklų, vaistinių ir vitaminų reklama.

Reklamos užsakovų „Top 3“, pagal reklamos laiką, buvo „Olifėja“ (Olimpinė loterija) – 6,9 proc., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susiekimo ministerijos 4,8 proc., ir mobiliojo tinklo operatorius „Tele2“ , surinkęs 4,2 proc.

Per šių metų sausį – kovą radijo stotys transliavo 910 tūkst. sekundžių reklamos ir tai buvo perpus, 18,1 proc. reklamos, daugiau negu pernai tuo pat laikotarpiu.

Dažniausiai skambėjo prekybos tinklų, vaistinių ir vitaminų reklama. Pirmo ketvirčio radijo reklamuotojų „Top 3“ pagal reklamos laiką buvo Olifėja 6,2 proc., Norfos mažmena 5,2 proc. ir Maxima LT 4,1 proc.

Reklamos kaita televizijoje

Tuo tarpu televizijos reklamos apimtys, lyginant 2007 ir 2006 metų rezultatus, irgi išaugo, tačiau tik 19,7 proc. Praėjusiais metais televizijoje buvo ištransliuota 18,3 milijonų sekundžių reklamos, 822 tūkstančiai reklaminių klipų.

Per praeitus metus dažniausiai televizijoje reklamuotos produktų grupės – prekybos tinklai, skalbimo priemonės ir alus. Daugiausia televizijoje reklamavosi: Procter and Gamble 16 proc., Studio Moderna – 11,2 proc., Reckitt Benckiser – 7,3 proc.

Matuojami TV kanalai: BTV, LNK, LTV, TV3, „Tango TV“, TV1, „5 kanalas“, „Pirmas Baltijos kanalas“, „MTV Lietuva“.

Reklamos būdas priklauso nuo produkto

Akivaizdu, kad reklama radijuje sparčiai auga ir jos įkainiai pamažu auga. Užsakovai reklamai renkasi radiją dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia tai pigiau už reklamą televizijoje, todėl turint tokį patį biudžetą reklama radijuje gali skambėti dažniau, būti ilgesnė ar transliuojama skirtinguose stotyse.

Įkainiai priklauso ne tik nuo transliacijos laiko, ilgumo ar dažnumo, bet ir nuo konkrečios radijo stoties.

„Visuomeniniame radijuje reklama yra brangesnė negu regioniniame, nes pasiekia kur kas didesnę visuomenės dalį“ – teigė reklamos ir garso įrašų studijos „Garso orda“ savininkas A. Gineikis.

Kitas aspektas, kodėl užsakovai renkasi tam tikrą prekę ar paslaugą reklamuoti per radiją yra pats produktas. Kartais tiesiog užtenka „žodinės reklamos“ sklindančios radijo bangomis, reklamos ir sklaidos planuotojas Bertas Rafanavičius, dirbantis įmonėje „Rodiklis“ sako, kad labiausiai tai „priklauso nuo to kas reklamuojama“.

Tačiau dažniausiai reklama radijuje būna tik „atsarginė“. Pagrindinė reklama transliuojama televizijoje, o radijuje – tik kaip papildoma.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Kokį poveikį šalies ekonomikai turės naujoji nedarbo išmokų tvarka?
• Trumpalaikė reklama LED stenduose: ar tai apsimoka?
• Žiedinės mados centras jau ir Kaune: naujas būdas prisidėti prie tvarumo
• R. Dargis: Kodėl Lietuva svajoja atsidurti ten, kur Latvija buvo prieš 3 metus?
• „Omniva“ išbando atvirą kurjerių tinklą