Kebabų verslu užsiimantys verslininkai jau senokai yra užsitikrinę klientūrą didžiuosiuose miestuose. Nors pirmiausia ši greito maisto rūšis atsirado Klaipėdoje, visgi šios maitinimo įstaigos labiausiai paplito Kaune bei Vilniuje.

Nepaisant paklausos, kebabais prekiaujantys verslininkai taip pat susiduria su kai kuriais sunkumais, be to į rinką vėl bando įsiveržti nauji greito maisto restoranai.

Už kebabų verslą – 450 tūkst. litų

Kebabų kioskuose įrangos nedaug: mėsos ant iešmo keptuvas (būna infraraudonųjų spindulių, elektriniai atviro bei uždaro tipo ir dujiniai, pastarojo eksploatacija pigesnė), kontaktinė kepsninė („tosteris“) su rifliuotu paviršiumi, šaldytuvas ar šaldymo vitrina, keletas stalų ir spintelių.

Svarbus yra ir mėsos pjaustymo peilis – jis būna specialus, labai ilgas. Norintiems pradėti šį verslą teks susidurti su nemenkom išlaidom. Štai, pavyzdžiui, tiek elektrinių, tiek atviro tipo kebabų kepyklų kainos svyruoja nuo 1500 lt iki 4000 lt. Už kebabų grilį tektų pakloti dar 1000 lt.

Norint pirkti jau veikiantį kebabų verslą su jau esančia įranga ar kioskeliu, reikia atsižvelgti į strateginę vietą, bei įrangos kiekį bei kokybę. Kainos svyruoja nuo 10 000 lt už kebabinę ant ratų su įranga ir iki 450 000 lt už kavinę – kebabinę kartu su žemės plotu.

Pagrindinis produktas – mėsos pusgaminis ant iešmo. Jį galima pirkti tik iš mėsos perdirbimo įmonių, turinčių veterinarinį numerį. Mėsos pusgaminiai tiekiami sušaldyti. Jų sudėtis gali būti įvairi, skirtingose šalyse ji skiriasi – priklauso nuo vietos tradicijų. Lietuvoje kebabų mėsos pusgaminiai dažniausiai daromi iš kiaulienos, rečiau iš jautienos ar paukštienos.

50 proc. įmonių – su pažeidimais

Kioske taip pat turi būti plautuvė, šaltas ir karštas tekantis vanduo, naudoto vandens ir atliekų surinkimas, ventiliacija. Jei ruošite ir karštus gėrimus, prireiks elektrinio virdulio. Nesant vandens įvado, dažnai išsiverčiama su specialiai įrengtu vandens rezervuaru, kuris papildomas geriamu vandeniu iš didesnės talpos butelių.

Karštam vandeniui ruošti, jei nėra karšto vandens tiekimo, naudojamas šildytuvas. Jo pakanka, nes kioske neplaunami indai, vanduo naudojamas tik tarai, įrankiams ir rankoms plauti.

Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus vedėjas Petras Tarvydas Verslosavaite.lt teigė, jog dažniausiai pasitaiko šie pažeidimai: apie 50 proc. įmonių nesilaiko produktų laikymo sąlygų, neparuoštos receptūros, susidėvėjusios pjaustymo lentelės, nėra dezinfekcinių priemonių, dalis gaiviųjų gėrimų laikomi ant grindų, šaldymo įrenginiuose trūksta kontrolinių termometrų, ne laiku pildomi savikontrolės žurnalai, randama maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, darbuotojai dirba nepilna darbo apranga, reikalingas dalinis patalpų remontas, netvarkinga aplinka.

Kebabinės susilaukė konkurentų.

Šiuo metu Kauno mieste veikia 75 kebabinės. Iš jų 10 yra stacionariuose pastatuose, kitos – kioskuose arba treileriuose. Tuo tarpu Vilniuje yra 76 prekybos kebabais vietos.

„Kebabinės planine tvarka tikrinamos vieną kartą per metus. Nustačius pažeidimus tie patys objektai patikrinami dar kartą, įvertinama, kaip pašalinti rasti trūkumai. Papildomai tikrinami pagal vartotojų pranešimus“, – sakė P. Tarvydas. Inspektorius pabrėžė, kad maisto ir veterinarijos tarnyba nėra linkus nuolaidžiauti ir griežtai baus nusižengusius verslininkus.

Kebabinėms daugėja konkurentų: verslą tiek Vilniuje, tiek Kaune pradėjo suomių greito maisto tinklas „Hesburger“, kuriam šiuo metu priklauso virš 200 greito maisto restoranų Suomijoje ir Baltijos šalyse, taip pat amerikietiški greito maisto restoranai „Kentucky fried chicken“ (KFC) bei picerijų tinklas „Pizza Hut“.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Apsilankymai Lietuvos kebabinėse pribloškė šiurkščių pažeidimų gausa
• Kas kebabinėse nustebino inspektorius?
• Ką simbolizuoja „McDonald`s“ uždarymas Rusijoje
• Kodėl vairuojant kebabas rankoje saugiau už mobilųjį
• Išaugo „McDonald‘s“ pardavimai