reklama

reklama

Airida Poškutė   
2008 01 07, 00:00
Kristijanija – šalis už įstatymo ribų

Vs nuotr.Danijos sostinės rajonas Kristijanija garsėja kaip taisyklėmis nesivadovaujantis miestas. Amo saloje įsikūrusęs miestelis, po Tivoli sodų yra antroji pagal lankomumą turistų atrakcija Kopenhagoje. Kristijanija, kitaip dar vadinama Laisvės miestu, kasmet pritraukia apie pusę milijono turistų. Ne paslaptis, kad viena iš lankomumo priežasčių – galimybė įsigyti lengvųjų narkotikų, kurie Kristijanijoje yra nedraudžiami.

34 hektarų dydžio komunoje, esančioje vos už kilometro nuo Danijos karalienės rezidencijos, šiuo metu gyvena apie 850 gyventojų. Dauguma jų visuomenės nustytoms normoms nepaklūstantys žmonės: hipiai, pankai, menininkai, valkatos, muzikantai ir kiti.

Kristijanijos istorija

Kristijanijos istorija paremta kolektyvizmu ir laisve. 1971 metais grupelė žmonių išlaužė tvorą netoli Pilkosios salės ir apsigyveno apleistose kareivinėse. Tuo metu Kopenhagoje kilo nekilnojamojo turto kainos, gatvės vis labiau duso nuo transporto kamščių, o šie žmonės troško žalumos ir svajojo apie žaidimų aikštelę savo vaikams.

Kai Danijos valdžia pastebėjo „kolonistus“, saloje jų buvo jau keli šimtai, kurie palikti šios salos nesiruošė. Policija daug kartų bandė išvaryti žmones iš zonos, bet nesėkmingai.

Prieš valdžios ketinimus „susidoroti“ su naujaisiais salos gyventojais trukdė ne tik aukšta tvora ir mūrai, kadaise saugoję karinius objektus aplink Amo salą, bet ir Kopenhagos gyventojai bei daugybė užsieniečių, kurie patys stojo ginti „laisvojo miesto“. Tokiu būdu Kristianijos problema, gana greitai pasiekusi ir Danijos parlamentą.

Dialogas su valdžia

Kristijanija susilaukė politinio pritarimo ir gavo „socialinio eksperimento“ statusą, nes miesto gyventojai sutiko mokėti už vandenį, elektrą ir šiukšlių išvežimą. Išskirtinį eksperimentą buvo leista tęsti tol, kol bus surengtas zonos panaudojimo pasiūlymų konkursas.

Tačiau 1973, metais pasikeitus valdžiai, Kristijaniją buvo nuspręsta visiškai išvalyti ir uždaryti. Nuo to laiko šis rajonas tapo valstybės ir miesto tarybos politine marionete – vyksta nuolatiniai konfiktai, derybos tarp Kristijanijos gyventojų ir valdžios, demonstracijos.

Skaudžiausių padarinių Laisvės miestui sukėlė Danijos policija, kai prieš trejus metus surengė reidą į Kristijanijos zoną ir išvaikė „Taikos pieva“ pasivadinusį vagonėlių miestelį. Policija sulaikė daugiau nei 100 žmonių, kurie nepakluso policijos nurodymams ar buvo apkaltinti prievartos prieš policiją naudojimu.

Nors Kristijanija yra laikoma savivalda ir tuo metu nereikėjo valstybės prašyti leidimo statyti naujus namus ar leisti treileriams apsistoti jos teritorijoje, naujai išleistas įstatymas Kristijanijos gyventojus įpareigojo „Taikos pievos“ zoną užleisti komercinėms statyboms.

Lengvųjų narkotikų galima įsigyti net turguje

Laisvės miestas vadovaujasi autonomijos ir bendruomeniškumo principu. Kiekvienas gyventojas šiame mieste yra atsakingas už visos bendruomenės gyvenimą. Žmonės tvarkosi pagal tiesioginės demokratijos principu, paremtu bendru susitarimu, o ne įstatymais.

Kristijanijoje nėra įstatymų, tačiau priimta eilė draudimų, kurių privaloma laikytis Laisvamiestyje – jokių ginklų, smurto ir striprių narkotikų.

Tačiau lengvi narkotikai Kristijanijoje nėra draudžiami. Centrinėje Pusher Street gatvėje puikuojasi užrašai „Hašišo turgus“, „Sakykite NE tik sunkiesiems narkotikams“, „Laisvė lengviesiems narkotikams“ ir kitokie užrašai.

Po to, kai 1979-aisiais dėl narkotikų perdozavimo mirė keturi Kristijanijos gyventojai, vietiniai nutarė paskelbti karą prekeiviams sunkiaisiais narkotikais. Policijai buvo pateikti duomenys apie įtariamuosius, tačiau pareigūnai ir toliau koncentravo dėmesį į lengvųjų narkotikų medžioklę. Nuo to laiko Kristijanijos gyventojų bei policijos santykiai tik aštrėjo.

Tenka pripažinti, jog vos įžengus į Kristijanijos zoną, jaučiama keista, bet kultūringa atmosfera. Narkotikai pardavinėjami už kiekvieno staliuko, aplinkui šmėkščioja apsvaigę žmonės, o be ką nors alaus butelio ar hašišo cigaretės vargu ar galima pamatyti.

Be to, mieste draudžiami automobiliai, prekyba nekilnojamu turtu, neperšaunamos liemenės bei baikerių atributika.

Menininkų būstinė

Nepaisant minėtų užrašų apie lengvuosius narkotikus, kurie pasitinka turistus prie įėjimo į Kristijaniją, menininkų respublika žavi išradingomis instaliacijomis, ryškiaspalve tapyba ant pastatų sienų, vartų ir tvorų. Gausu grafiti dekoruotų meno galerijų ir muziejų.

Namai Kristijanijoje neturi numerių – jie pavadinti Mėlynojo, Didžiojo cigaro, Banano pavadinimais.

Kristijanijoje aktyviai veikia šiukšlių surinkimo ir perdirbimo sistema. Salvingi šiukšlių konteineriai, kuriuose atsakingai rūšiuojamos atliekos – taip net sąvartynas atrodo žavingas.

Į viršų

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama