Nors teigiama, kad viena rizikingiausių verslui Lietuvoje yra Telšių apskritis, daugiausia įmonių bankrutuoja didžiuosiuose šalies miestuose. Specialistai mano, kad viena svarbiausių bankrotų priežasčių – vadovų nesugebėjimas tinkamai vadovauti.

Daugiausia bankrotų – Kaune

Prieš porą savaičių „If draudimo“ paskelbtuose duomenyse apie Lietuvos apskričių rizikingumą buvo teigiama, kad vienu didžiausių šalyje bankrotų skaičiumi pasižymi Telšių apskritis. Tyrimas buvo atliktas išanalizavus 2006 m. statistinius duomenis

„If draudimo“ rinkodaros komunikacijos specialistė Jurga Lapkaitė mano, kad didelį bankrotų skaičių šiame regione galėjo sąlygoti tai, jog čia žmonės labiau nei kituose regionuose yra linkę rizikuoti.

Tačiau specialistai pastebi, kad vis dažniau įmonių bankrotų priežastimi tampa prastas vadovavimas.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, daugiausia bankrotų praėjusiais metais buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Kaune buvo pradėtos 162 bankroto procedūros, Vilniuje – 143, Klaipėdoje – 134.

„Vertinant šiuos skaičius, reikia atkreipti dėmesį į tame regione įregistruotas verslo įmones. Didžiausia bankroto tikimybė ten, kur daugiausia įregistuotų verslo objektų“, - teigė Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Virginijus Narvilas.

Bankrotų skaičius – mažesnis už ES vidurkį

V.Narvilo teigimu, Lietuvoje bankrotų skaičius yra normalus: „Lietuvoje bankrutuoja tik apie 1,8 proc. visų įmonių, o Europos Sąjungos šalyse šis procentas didesnis – 2,5“.

Kaune per 2006 metus buvo įregistruota 1,4 tūkst. juridinių asmenų, sostinėje 3,7 tūkst., o Klaipėdoje 1 tūkst. Per tą patį laikotarpį Kaune išregistruota 1,4 tūkst., Vilniuje – 0,9 tūkst., uostamiestyje – 1,5 tūkst. 

Įmonių bankrotus administruojančios UAB „Valeksa“ direktoriaus Stasio Poškaus nuomone, įmonių bankroto trukmė priklauso nuo įmonės dydžio, kreditorių reikalavimų, įmonės padėties teisinėje sistemoje. Bankroto procesas trunka nuo 6 mėnesių iki 5 metų.

UAB „Valeksos“ darbo veikloje yra pasitaikę du tyčiniai bankrotai, kuriuos, pasak S. Poškaus, yra gana sunku įrodyti.

Didžiausia bankroto iniciatorė yra „Sodra“. Taip pat bankrotai yra inicijuojami kreditorių, įmonių vadovų ir vis dažniau – pačių darbuotojų.

Pagrindinėmis bankrotų priežastimis Įmonių bankrotų valdymo departamento direktorius laiko įmonių vadovų nekompetenciją, nesugebėjimą vadovauti. Anot, V.Narvilo, taip pat yra svarbūs ir ekonominiai faktoriai: konkurencija, stambių įmonių lyderiavimas mažųjų sąskaita.

Siūlo nušalinti nekompetetingus vadovus

Pasak pašnekovų, apsisaugoti nuo bankroto yra pajėgi kiekviena įmonė. Įmonių vadovams pirma reiktų išanalizuoti esamą šalies ekonomikos lygį, rizikos faktorius, numatyti veiklos planą.

„Manau, jog bankrotų skaičius šalyje sumažėtų, jei bankrutavusių įmonių vadovai būtų nušalinti nuo vadovo pareigų 3-5 metams. Tada jie pagalvotų, ar verta rizikuoti“, - griežtai samprotavo V. Narvilas.

Susitvarkyti laikinas finansines problemas ir išvengti bankroto įmonės naudojasi teisiškai įtvirtinta restruktūrizacija. Kitaip tariant – „griebiasi paskutinio šiaudo“.

„Restruktūrizacija – tai įmonės veiklos pertvarkymas, kuris būtų naudingesnis, jei įmonės šį mechanizmą pradėtų taikyti anksčiau, o ne tada, kai bankrotas jau yra neišvengiamas“, - „Verslo savaitei“ kalbėjo UAB „Valeksa“ direktorius, pridurdamas, jog pagal Europos Sąjungos reikalavimus artimiausiu laiku restruktūrizacija bus panaikinta.