„Verslo savaitės“ vykdomo socialinio eksperimento dalyvis Marius šią savaitę stengėsi prisitaikyti prie įtempto darbų „maratono“ trijose darbovietėse. Apie tai, kaip jam sekėsi tai padaryti, skaitykite jo dienoraštyje.

Birželio 4 diena. Šiandien teko neblogai papurtyti piniginę. Pagaliau pavyko įsigyti nuolatinį viešajam transportui ir sumokėjau buto šeimininkui už kambario nuomą. Visas šis „ma1onumas“ atsiėjo 175 lt. Beje, gerai, kad pusbrolis susirado darbą Kaune. Jei būtų neradęs ir išvažiavęs namo – būtų tekę vienam mokėti už kambarį...

Birželio 5 diena. Gamykloje vis dar dirbame ypatingu režimu, tik užsakovas vokietis rečiau rodosi gamykloje. Bet manau, kad tai – tik į naudą, nes nėra bereikalingos psichologinės įtampos. Jau šį penktadienį užsakymą turėtume įvykdyti. Antrajame darbe šiandien pradėjome dažyti jau antrąją daugiabučio laiptinę. Viskas būtų gerai, bet kamuoja po truputį grįžtantys karščiai.

Birželio 6–7 dienos. Trečiadienis ir ketvirtadienis – tarsi dienos dvynės. Darbas – namai, namai – darbas, darbas – namai. Nieko naujo. Tačiau jau dviem dienom mažiau iki eksperimento pabaigos.

Birželio 8 diena. Štai ir penktadienis. Gamykloje pagaliau baigėme dvi savaites mus „šokdinusį“ vokiečio užsakymą. Ta proga ceche apsilankė pats direktorius ir patenkintas laiku įvykdytu užsakymu užsiminė apie 10 procentų atlyginimo premiją. Nagi, lauksim, lauksim. Apskritai mums šis užsakymas jau vienaip ar kitaip buvo naudingas. Už darbą praeitą šeštadienį gausime papildomai apie šimtą litų, taigi turėtume gauti maksimalų atlyginimą, nes darbo buvo sočiai, o jei dar premija...

Grįždamas iš darbo užsukau į prekybos centrą ir bankomate pasitikrinau sąskaitą. O ten radau ir pirmąjį atlyginimą iš „dažytojų“ firmos – 370 litų už nepilnas tris savaites. Na, ne milijonai, bet vis pinigas.

Birželio 9 diena. Šiandien buvo pirmoji darbo statybose diena. Kaip ir žadėjęs, vyras, kuriam padėsiu statytis namą, atvažiavo paimti iš namų. Net ir išsimiegoti spėjau, o tai labai gerai. Apskritai viskas buvo kaip ir tarėmės – pietumis ir vakariene buvau patenkintas, vakare namo parvežė ir sumokėjo 50 lt. Negana to, visą laiką dar pasakojo juokingas istorijas ir įvairiausius anekdotus. Dirbome taip pat labai neskubėdami, be streso. Vienintelė didelė bėda – karštis. Kadangi dirbome lauke, kaitri saulė nusvilino sprandą ir rankas.

Birželio 10 diena. Gerai, kad yra sekmadieniai. Manau, manęs niekas nesuviliotų iškeisti poilsio sekmadienį į kokį nors darbą. Nebent mokėtų iš tiesų beprotiškus pinigus. Šiandien pas mane iš Vilniaus buvo atvažiavusi draugė. Nuvažiavome į miesto centrą, pasėdėjome lauko kavinėje – tikra atgaiva po sunkios darbo savaitės.

O ir santaupų vis daugėja. Nors pragyvenimui šią savaitę išleidau apie 110 litų ir dar sumokėjau už nuomą bei nuolatinį, bet šią savaitę pirmą kartą peržengiau 3000 litų sumą.

Beje, šiandien vėlai vakare, išlydėjęs draugę, ketinu atsakyti ir į šio dienoraščio skaitytojų klausimus, kurių per savaitę, mačiau, susikaupė nemažai. Atsakinėti kiekvieną dieną neprisiverčiu – būnu per daug pavargęs.

Atsakymus į aktualiausius skaitytojų klausimus eksperimento dalyviui rasite antradienį portale www.verslosavaite.lt. Užduokite savo klausimą „(Ne)emigrantui“ el. paštu neemigrantas@verslosavaite.lt.